„Kaspersky Lab“ mini pirmojo mobiliųjų platformų kirmino aptikimo 10-metį

Publikuota: 2014 m. birželio 25 d. trečiadienis

Lygiai prieš 10 metų „Kaspersky Lab“ aptiko „Cabir“ – pirmąjį kirminą, naudojamą mobiliuosiuose įrenginiuose. Skirtingai nuo šiuolaikinių mobiliųjų virusų, „Cabir“ neturėjo plataus kenkėjiškų funkcijų rinkinio. Nepaisant to, jis įėjo į istoriją kaip pirmasis kirminas, įrodęs, kad mobilieji įrenginiai taip pat gali būti įdomūs apgavikams.

Bendrovės specialistai pirmą kartą susidūrė su „Cabir“ 2004 metų birželio pradžioje. Vienas „Kaspersky Lab“ antivirusų analitikų atkreipė dėmesį į pašto pranešimą be teksto, kuriame buvo priedas. Pridėtas failas pasirodė įtartinas: skubus tyrimas neleido nustatyti, kokiai platformai jis buvo sukurtas – aišku buvo, kad tai ne „Microsoft Windows“ ar „Linux“, su kuriomis tuo metu dirbo analitikai.

Tolimesnis tyrimas parodė, kad šis failas gebėjo pats save perduoti kitam telefonui per „Bluetooth“. Dėl to, kad „Bluetooth“ modulis būdavo nuolat aktyvinamas, užkrėsto telefono baterija labai greitai išsikraudavo. Faktiškai, tai buvo vienintelis faktorius, kurį sukeldavo funkcionuojanti programa, – ją sunku buvo pavadinti kenkėjiška. Tačiau jos reprodukcijos galimybės privertė „Kaspersky Lab“ ekspertus sukonstruoti specialų testinį stendą, skirtą panašioms grėsmėms tirti. Kambarys, kuriame stovėjo stendas, buvo nuskenuotas taip, kad radijo signalas negalėjo išeiti už kambario ribų ir vėliau tapo naujų mobiliųjų virusų pavyzdžių testų atlikimo vieta.

Kodo tyrimas ir atsiųsto laiško adresas leido nustatyti naujo kirmino autorių – tai buvo legendinė tarptautinė virusų kūrėjų grupė 29A, išgarsėjusi kaip vadinamųjų konceptualių virusų kūrėja, kurios tikslas buvo parodyti vienų ar kitų kompiuterinių posistemių arba įrenginių grėsmes.

Be tokių programų kūrimo, grupė 29A taip pat periodiškai leisdavo elektroninį žurnalą. Viename leidinyje jie paskelbė informaciją apie „Cabir“ ir kai kuriuos jo išeitinio kodo fragmentus. Šis straipsnis, kuriame buvo aprašytos tuo metu populiariausių mobiliųjų platformų užkrėtimo galimybės, sukėlė daug diskusijų kompiuterinio saugumo pasaulyje. Straipsnis taip pat paskatino kitus apgavikus plėtoti panašias priemones. Iš karto po grupės straipsnio publikavimo tinkle atsirado įvairių „Cabir“ modifikacijų.

Po „Cabir“ aptikimo „Kaspersky Lab“ specialistai rado kelis šimtus kitų mobiliųjų virusų, taikomų „Symbian OS“. Naujų programų skaičius pradėjo ženkliai mažėti sukūrus ir ėmus plėtoti tokias sistemas kaip „Android“. Tačiau sparčiai augantis jų populiarumas garantavo ypatingą apgavikų dėmesį joms. Šiuo metu, praėjus 10 metų po „Cabir“ aptikimo, „Kaspersky Lab“ kolekcijoje jau yra daugiau nei 340 tūkst. unikalių mobiliųjų virusų pavyzdžių, kurių daugiau nei 99 proc. taikomi „Android“ įrenginiams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »