„Kaspersky Lab“ žvilgtelėjo į 2030 metus

Publikuota: 2013 m. sausio 14 d. pirmadienis

Sparčiai besivystančios technologijos labai greitai atves žmoniją į naują erą – papildytos realybės, kvantinių kompiuterių, debesų saugyklų ir karų, tarp jų – ir informacinių, kuriuose kariaus jau ne žmonės, o mašinos. Kaip atrodys pasaulis po 15–20 metų, svarsto „Kaspersky Lab“ Europos tyrimo centro vadovas Magnusas Kalkulis (Magnus Kalkuhl) savo straipsnyje „Informacinis saugumas 2030 m.“

1989 m. „Intel“ išleido 486-ąjį 25 MHz dažnių procesorių, 1997-aisiais bendrovės IBM superkompiuteris „Deep Blue“ nugalėjo Garį Kasparovą, 2012-aisiais automobilis „Google Car“ oficialiai įregistruotas Nevados valstijoje ir tapo pirmąja transporto priemone, kuriai leista įprastais keliais judėti be žmogaus. Tai kas mūsų lauke ateityje? Neatmetama galimybė, kad per artimiausius penkerius metus išmanusis telefonas nebebus neatsiejamas šiuolaikinio žmogaus atributas ir užleis vietą papildytai realybei. Pažįstamų žmonių neatpažinimo ir užsienietiškų užrašų neperskaitymo problemos liks praeityje. Tuo pasirūpins specialus optinis įrenginys su įmontuota kamera, ekranu ir kompiuteriu. Akivaizdu, kad nuolat šalia esantys objektyvai paveiks privatų gyvenimą, tačiau jau dabar apie šią problemą galima kalbėti kaip apie neišvengiamą technologinį procesą.

Didžiuliai duomenų kiekiai, atsiradę dėl naujos kvantinių kompiuterių skaičiavimo galios, ilgainiui iš vartotojų įrenginių visiškai persikels į debesų saugyklas. Ten savo žvilgsnius nukreips ir kibernetiniai nusikaltėliai. Kol bus pelninga, tol jie ir kurs kompiuterius-zombius, Trojos virusus bei netikrus puslapius. Žinoma, virusinės atakos gresia ne tik rimtomis finansinėmis išlaidomis. 2010 m. aptiktas diversinis kirminas „Stuxnet“ įrodė, kad kenkėjiška programinė įranga gali turėti ir politinę reikšmę. Militarizavus kibernetinę erdvę atsiras profesionalių virusų kūrėjų legionų, mat Trojos virusų kūrimas ir internetinių atakų įgyvendinimas bus teisėti ir palaikomi kai kurių valstybių.

Svarbiausią vaidmenį technologiniame procese turės laimėjimai dirbtinio intelekto srityje. Mūsų protas, kaip ir mūsų jausmai, kuriuos švelni evoliucijos ranka puoselėjo milijonus metų, netikėtai susidurs su technologijomis, esančiomis toli už mūsų protinių galimybių ribų. Tam tikru momentu intelektinių sistemų galimybės taip viršys mūsų, kad mes nustosime suprasti mechanizmus ir jų priimamų sprendimų logiką. Tuo pat metu prasidės epocha, kai kibernetinės grėsmės bus kuriamos ir taikomos ne žmonių, bet mašinų.

Tačiau per anksti kalbėti, kad technologinis plėtros scenarijus neišvengiamai atves žmoniją prie apokalipsės. „Ateitis ruošia mums ne tik didžiules rizikas, bet ir neapsakomas galimybes. Kompiuterių valdomoje planetoje nebus rutininio darbo, darbo biržos. Kiekvienas įgyvendins savo svajones ir plėtos savo talentus“, – optimistiškai teigia Magnusas Kalkulis. Tačiau šiam scenarijui įgyvendinti reikia išsaugoti sveiką protą ir discipliną. „Kitu atveju tai bus liūdnas apatiškų tinginių susibūrimas!“ – reziumuoja ekspertas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »