Daugelį Lietuvos vartotojų nervina įkyrios reklaminės SMS žinutės ir šlamštalaiškiai. Yra paplitusi nuomonė, kad sukčiai perka parengtas duomenų bazes, tačiau iš tikrųjų jie medžioja kontaktus iš atvirų socialinių tinklų profilių ir suveda juos į bazę taikydami visiškai teisėtas programas.

Kibernetinio nusikalstamumo forumuose mirga pasiūlymai apie instrumentų duomenims iš populiarių socialinių tinklų rinkti pardavimą ar nuomą. Tokios programos geba rinkti ir struktūruoti visą vertingą informaciją apie vartotoją, įskaitant jo vardą ir pavardę, visus skelbiamus kontaktinius duomenis ir profilio nustatymus, ne tik mobiliųjų telefonų numerius. Tokia informacija sukčiams suteikia daug galimybių. Turėdami tokią bazę jie gali, pavyzdžiui, siųsti reklaminius ir kenkėjiškus šlamštalaiškius, vogti pinigus per mokamas SMS paslaugas, padirbti SIM korteles ir kita.

„Mes su nerimu stebime, kad vartotojai nesilaiko elementarių saugumo taisyklių ir tinkle skelbia tokią informaciją, kuri jokiu būdu negali patekti į svetimas rankas. Sukčiai geba pasinaudoti bet kuo, ką jūs skelbiate tinkle. Ypač gali nukentėti mobiliųjų bankinių paslaugų vartotojai. Kuo greičiau išimkite tokią informaciją iš socialinių tinklų, ir sukčiai ne taip lengvai galės gvieštis jūsų pinigų“, – pataria Ruslanas Stojanovas, „Kaspersky Lab“ kompiuterinių incidentų turimo skyriaus vadovas.

Be to, jei jūs ar jūsų artimieji naudojasi mobiliosios bankininkystės paslaugomis, pasirūpinkite elementariomis saugumo priemonėmis:

• „Android“ įrenginyje uždrauskite programėlių įdiegimą iš pašalinių šaltinių.
• Savo banko paskyroje nustatykite piniginių lėšų nurašymo limitą.
• Apribokite arba išjunkite SMS siuntimo Premium numeriais galimybę.
• Taikykite patikimą apsaugos sprendimą, gebantį apsaugoti įrenginį nuo užkrėtimo.