Lietuvoje griežtinamos bausmės kompiuteriniams įsilaužėliams

Publikuota: 2014 m. gruodžio 4 d. ketvirtadienis

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už kai kuriuos nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.

„Šios pataisos leis efektyviau kovoti su nusikaltimais elektroninėje erdvėje. Tai ypač aktualu šiandien, kai programišių įsilaužimai į informacinius tinklus tampa vis dažnesni“, – ministerijos pranešime cituojamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Šiomis pataisomis siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas bei suderinti šios direktyvos ir mūsų šalies Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Įstatymo projektu siūloma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims ir neteisėtą poveikį informacinei sistemai, kai tokia veika padaroma dešimties ar daugiau informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba ja padaroma didelės žalos. Griežčiau siūloma bausti ir tais atvejais, kai šie nusikaltimai padaromi neteisėtai pasinaudojant svetimais asmens duomenimis.

Taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos dalies (šiuo metu numatyta atsakomybė tik už neteisėtą prisijungimą prie visos informacinės sistemos) bei tobulinti neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis nusikaltimo sudėtį.

Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę ir už jūros teršimą iš laivų. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už tokius veiksmus siejama su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimais, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba galėjo būti padaryta didelės žalos aplinkai. Pataisomis siūloma kodeksą papildyti atskiru straipsniu, kuriuo būtų sukonkretinta, kad fizinis ar juridinis asmuo baudžiamas, jeigu jis pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) nustatytus reikalavimus teršė iš laivų jūrą ir dėl to pablogėjo vandens kokybė. Už šį nusikaltimą projekte siūloma skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Atsakomybė už šį nusikaltimą kiltų tiek jį padarius tyčia, tiek dėl neatsargumo.

Su Teisingumo ministerijos parengtais projektais galima susipažinti internete, sakoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Mokiniai į teisę pažvelgs išradingai

Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Teisingumo ministerija ir Nacionalinė teismų administracija kviečia Lietuvos mokinius į savo teises ir pareigas pažvelgti išradingai – šia tema kuriant trumpametražius filmukus konkursui „14:16:18“. skaityti »

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »