Kenkėjiškos programos tapo dažniausia interneto grėsme, su kuria susiduria naudotojai, atskleidžia „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ tyrimas. Beveik pusė naudotojų (42 proc.) susidūrė arba tapo kenkėjiškų programų internete taikiniu, penktadalis jų (22 proc.) tapo šių programų aukomis. Beveik trečdalis (29 proc.) nuo kenkėjiškų programų nukentėjusių interneto naudotojų neįsivaizduoja, kaip šios atsidūrė jų prietaisuose. Šie rezultatai rodo, kad dėl šiandienos kenkėjiškų išpuolių pobūdžio vienintelis būdas būti saugiems – taikomi patikimi saugumo sprendimai.

Išvados, kurios yra „Kaspersky Lab“ 2016 m. naudotojų saugumo rizikos tyrimo dalis, rodo nuolatinį kenkėjiškų programų taikymą, jų sudėtingumo ir plėtros spektro didėjimą. Interneto naudotojai susiduria su tokiomis problemomis kaip prietaiso darbo sulėtėjimas (24 proc.), nepageidaujami skelbimai ir reklamos langai (22 proc.), nukreipimas į įtartinas svetaines (13 proc.). 7 proc. naudotojų įrenginiai nustojo veikti dėl kenkėjiškos programos viruso.

Naudotojams kenkiama ne tik fiziškai, bet ir finansiškai: trečdalis jų (36 proc.) priversti leisti pinigus kenkėjiškų išpuolių sukeltai problemai išspręsti – vidutiniškai 121 JAV dolerį už incidentą.

Kenkėjiškos programos vis dažniau platinamos įvairiais būdais. Nors vartotojai jomis užkrečiami iš skirtingų šaltinių, tyrimas nustatė, kad dažniausiai užsikrečiama apsilankius įtartinose svetainėse (42 proc.). Kas penktas naudotojas mini padirbtas programas ir programinę įrangą (22 proc.) bei USB atmintines (20 proc.).

Elektroninis paštas ir pranešimai – taip pat bendras užkrėtimo šaltinis. Beveik penktadalis žmonių (18 proc.) sakė, kad virusas jiems buvo persiųstas elektroniniu paštu arba per nepažįstamo asmens pranešimą, o 16 proc. užsikrėtė gavę laišką iš pažįstamų. 16 proc. naudotojų paminėjo patikimas svetaines, į kurias buvo įsilaužta, ir kenkėjiškų programų persiuntimą iš kito užkrėsto įrenginio. 29 proc. nuo kenkėjiškų programų nukentėjusių naudotojų nežino užkrėtimo šaltinio.