Nori būti saugus – nesidalink savo įrenginiais ir duomenimis

Publikuota: 2017 m. birželio 20 d. antradienis

Naudotojai rizikuoja savo slaptais duomenimis, kai su kitais žmonėmis dalijasi informacija ir įrenginiais. „Kaspersky Lab“ ataskaita „Mano brangieji duomenys: nepažįstamų keliamas pavojus“ atskleidė dalijimosi duomenimis įpročius ir nustatė, kad žmonės, kurie dalijasi savo duomenimis ir įrenginiais, praranda duomenis ir dėl to patiria problemų.

Žmonės, kurie dalijasi savo duomenimis su kitais, patiria sudėtingų skaitmeninių problemų, pavyzdžiui, beveik pusė naudotojų, kurie dalijosi savo duomenimis internete, buvo praradę duomenis iš išmaniųjų telefonų (47 proc.). Duomenų praradimo tikimybė yra mažesnė tarp tų, kurie savo duomenimis nesidalija, – tik 13 proc. jų neteko informacijos iš savo išmaniųjų įrenginių. Dar didesnę riziką patiria tie, kurie dalijasi savo informacija su nepažįstamaisiais. 59 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų, kurie dalijosi duomenimis su nepažįstamais, prisipažino, kad prarado duomenis.

Žmonės, kurie skaitmeniniu būdu dalijasi savo duomenimis, taip pat paminėjo ir kitų su įrenginiais susijusių problemų. Dažniausiai sulaukia įkyrių skelbimų (51 proc. palyginti su 25 proc. naudotojų, kurie nesidalija), kyla problemų dėl akumuliatoriaus našumo (41 proc. palyginti su 17 proc.), be jų sutikimo įrenginyje veikiančių programų (19 proc. palyginti su 6 proc.) ir kenkėjiškų programų (14 proc. palyginti su 4 proc.).

Taigi problemų kyla žmonėms, kurie dalijasi savo įrenginiais, pavyzdžiui, paskolino savo išmanųjį telefoną kitam asmeniui pasinaudoti tam tikrą laiką, paliko atrakintą įrenginį viešoje vietoje, pasidalijo savo įrenginio PIN kodu ir taip toliau. Tikėtina, kad tokie neatsargūs naudotojai gali lengviau prarasti savo duomenis, pavyzdžiui, daugiau nei pusė (65 proc.) paskolinusiųjų savo telefoną prarado duomenis, palyginti su 34 proc. neskolinusiųjų.

„Mūsų tyrimas rodo, kad skaitmeniniais duomenimis besidalijantys žmonės dažniau juos praranda, todėl jų skaitmeninis gyvenimas yra sudėtingesnis. Ši problema tampa dar opesnė, kai naudotojai dalijasi skaitmeniniu įrenginiu, ypač su nepažįstamais asmenimis. Naudotojai savo įpročių greičiausiai nebepakeis, tačiau labai svarbu kuo daugiau žinoti apie galimus duomenims ir įrenginiams gresiančius pavojus. Mes rekomenduojame rinktis apsaugos sprendimus, kurie prisitaiko ir atitinka naudotojų poreikius, nepriklausomai nuo esamos aplinkos. Šis metodas nustato sudėtingas ir tikslines grėsmes ir siūlo sprendimus, padedančius sumažinti galimą žalą duomenims ir įrenginiams bei suteikiančius galimybę mėgautis visais virtualaus pasaulio pranašumais“, – sako Andrejus Mochola (Andrei Mochola), „Kaspersky Lab“ produktų plėtros vartotojams skyriaus vadovas.

„Kaspersky Lab“ siūlo  sistemą „Kaspersky Total Security“, kuri suteikia apsaugą „Mac“, „iPhone“, „iPad“ ir „Android“ įrenginiams. Tokios funkcijos kaip atsarginių kopijų darymas ir duomenų iššifravimas apsaugo naudotojų duomenis. Be to, apsauga nuo šlamštalaiškių, programinės įrangos valymo ir programų valdymo funkcijos užtikrina, kad įrenginiai ir toliau puikiai veiktų.

„Mano brangieji duomenys: nepažįstamų keliama rizika“ ataskaitai panaudoti 2017 m. sausį bendrovės „Toluna“ ir „Kaspersky Lab“ internetu atliktos apklausos tyrimo rezultatai. Tyrime buvo vertinamos vyresnių nei 16 metų 16 250 interneto naudotojų iš 17 viso pasaulio šalių nuomonės.

Šaltinis: Kaspersky Lab
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »