Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Publikuota: 2017 m. birželio 28 d. trečiadienis

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. Šį virusą „ESET“ antivirusinių programų laboratorijos mokslininkai pastebėjo dar 2016 metais. Senesnė viruso versija užgrobdavo vartotojo kompiuterį, o tuomet jame pasirodydavo mėlynas ekranas (eng. - blue screen of death), užblokuodavęs vartotojo duomenis.

Manoma, kad vakar aptikta masiškai plintanti nauja „Petya“ viruso ataka, yra viena iš pasekmių po liūdnai pagarsėjusių virusų „WannaCry“ ir „XData/AES-NI“. Panašus į „WannaCry“ virusas pirmiausia smogė Ukrainoje.

„ESET“ antivirusinių programų laboratorijos tyrėjai pataria, kokių veiksmų reikėtų imtis norint darbo dieną prie kompiuterio pradėti saugiai:

  • IT sistemų administratoriai turėtų patikrinti ar visi tinkle esantys įrenginiai yra apsaugoti naujausia antivirusinės programos versija. Pravartu išsiųsti atnaujinimo komandą visiems kompiuteriams.
  • Įsitikinkite, jog  Jūsų operacinė sistema naudoja naujausią versiją ir yra apsaugota nuo „Windows“ operacinės sistemos pažeidžiamumų „EternalBlue“.
  • Savo saugumo politikose išjunkite „PsExec“ servisą.
  • Namų vartotojai taip pat yra skatinami nedelsiant atnaujinti arba įsidiegti naujausią antivirusinės programos versiją.
  • Rekomenduojama įsidiegti ne vien bazinę antivirusinę apsaugą, tačiau turėti „Smart Security“ sprendimą - su įdiegta ugniasiene, pašto apsaugos funkcionalumu, kadangi tokie virusai kaip „WannaCry“ ir „Petya“ dažniausiai pradeda plisti per elektroninį paštą.

„Petya“ virusas pastebėtas ir Lietuvoje. Paskutiniais duomenimis, jo paplitimas šiuo metu toks:

Ukrainoje 78%

Italijoje 10%

Izraelyje 5%

Serbijoje 2%

Rumunijoje 1%

Amerikoje 1%

Lietuvoje 1%

Vengrijoje 1%

Lenkijoje 1%

Pasak „ESET“ Lietuva saugaus interneto eksperto Tomo Parnarausko, nors tai jau ne pirmas didelio viruso išpuolis pasaulyje, vartotojai yra nepakankamai apsaugoję  savo įrenginius.  Dėl tokio nusiteikimo dauguma vartotojų ir įmonių patiria didžiausius nuostolius.

 „Programišiai geba patekti į kompiuterius bei mobiliuosius telefonus, vaizdo kameras ar net išmaniuosius televizorius. Norint to išvengti, reikėtų atsisiųsti ir įsidiegti operacinės sistemos atnaujinimus, nuolat darytis atsargines duomenų kopijas. Šiais laikais norint jaustis ramiau vien bazinės antivirusinės apsaugos nebepakanka, būtina naudoti „Smart Security“ kompleksinę antivirusinę  apsaugą su ugniasiene ir elektroninio pašto apsauga ,“– pataria ekspertas.

Įmonės turėtų imtis papildomų priemonių, norint turėti saugesnį IT ūkį.  „Būtina informuoti savo darbuotojus apie kompiuterinį raštingumą ir saugumą, būti atsargiems ir nespausti nežinomų nuorodų internete bei neatidaryti įtartinų failų, gautų el. paštu, daryti atsargines duomenų kopijas, išjungti nuotolinio prisijungimo galimybę savo kompiuteryje. Taip pat visus duomenis būtina šifruoti, kad piktavaliai negalėtų naudoti pagrobtos informacijos. Interneto svetainėms yra būtina ugniasienės užkarda, kad programišiai lengvai nepatektų vidun“, – komentavo T. Parnarauskas.

Pasak T. Parnarausko, kiekvienu atveju yra patikimi sprendimai, tik reikia labiau pasidomėti ar pasitarti su ekspertais. Dažniausiai aplaidumas atsiranda ne iš IT administratorių, o įmonės vadovo. Žvelgiant į ateitį toks aplaidumas kainuos dar brangiau - „Verslą jau dabar glumina 2018 metais įsigaliosiantis ES asmens duomenų apsaugos reglamentas. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra atsakas į IT infrastruktūros saugumo reikalavimus, o tiksliau jų nepakankamumą. Deja, vėliau įmonėms, kurios į saugumo sprendimus ir toliau žiūrės aplaidžiai teks sumokėti iki 10% procentų nuo įmonės apyvartos siekiančias baudas. Tokie reikalavimai jau dabar pateikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje“, – kalbėjo ESET Lietuva atstovas.

Šaltinis: ESET
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sustabdytas didžiausią grėsmę keliantis „botnet“ tinklas „Gamarue“

Saugumo sprendimų kompanija ESET drauge su „Microsoft“ tyrėjais, bendradarbiaujant su teisėsaugos agentūromis FTB, „Interpol“, „Europol“ ir kitais kibernetinės apsaugos ekspertais visame pasaulyje, sėkmingai sustabdė daugelį metų internete plitusį kenkėjiškų programų židinį „Gama... skaityti »

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »