Programinės įrangos „piratavimas“ vartotojams ir verslui kainuoja milijardus valandų ir lėšų

Publikuota: 2013 m. balandžio 1 d. pirmadienis

„Microsoft“ užsakymu „International Data Center“ (IDC) atliko pasaulinį „piratinės“ programinės įrangos tyrimą ir nustatė, kad vartotojai siųsdamiesi „piratines“ kompiuterių programas turi 33 proc. tikimybę užkrėsti savo kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. Vartotojai identifikuodami užkratus ir taisydami jų padarytą žalą sugaištų 1,5 mlrd. valandų ir išleistų apie 22 mlrd. JAV dolerių (apie 76 mlrd. litų).

Tyrimas įvertino, kad bendrovės, parsisiųsdamos „piratines“ kompiuterių programas, turi 30 proc. tikimybę užkrėsti kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. Tokių programų žala bendrovėms gali siekti 114 mlrd. JAV dolerių, kuriuos jos turėtų išleisti spręsdamos kenkėjiškų programų sukeltas programišių atakas.

„Kai kurios kenkėjiškos programos stebi kiekvieną klaviatūros paspaudimą ir gali asmeninę ar finansinę informaciją perduoti nusikaltėliams. Be to, tokios programos gali naudotis kompiuterio mikrofonu ar kamera ir taip matyti ir girdėti kas vyksta aukos namuose ar darbe. Geriausias būdas išvengti tokių kenkėjiškų programų – perkant kompiuterį reikalauti, kad būtų įdiegtos tik originalios programos“, – sakė „Microsoft“ kovos su kibernetiniais nusikaltimais centro   asocijuotas vyriausiasis patarėjas Deividas Finas.

„Piratinės“ programos sulėtina kompiuterį ir atveria saugumo spragas

64 proc. apklaustųjų, dalyvavusių tyrime žinojo, kad „pirataujantys“ jų pažįstami susidūrė su saugumo problemomis. Didžiausiais „piratinių“ programų pavojais tyrimo dalyviai įvardino duomenų praradimą bei tapatybės vagystę. Šiuos pavojus įvardino atitinkamai 48 ir 29 proc. apklaustųjų. Be to, 45 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad įdiegta neoriginali programinė įranga sulėtino kompiuterio darbą ir turėjo būti pašalinta.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovėse darbuotojai dažnai savarankiškai įdiegia programas savo darbo kompiuteriuose. 38 proc. bendrovių IT administratorių pripažįsta, kad tokia problema egzistuoja, tačiau ne visi – 65 proc. – jų mano, kad tokios programos kelią pavojų bendrovės duomenų saugumui. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 57 proc. įmonių darbuotojų yra nors kartą įdiegę savo nuosavą programą į darbo kompiuterį iš kurių tik 30 proc. patvirtino, kad įdiegta programa nesukėlė saugumo problemų.

„Kurdami programinę įrangą bankams ir finansinėms institucijoms ypatingą dėmesį skiriame apsaugos technologijoms, nes tik taip galime garantuoti mūsų klientų duomenų saugumą. Taip elgiasi visi, atsakingi programinės įrangos kūrėjai. Keista ir nesuprantama, kai žmonės šio saugumo atsisako, o vėliau gailisi dėl prarastų pinigų ar duomenų. Juk į „piratų“ rankas patekusi programinė įranga neretai yra modifikuojama, papildoma šnipinėjančiu ir asmeninius duomenis vagiančiu kodu. Būtent todėl rekomenduoju programinę įrangą įsigyti tik iš patikimų platintojų arba tiesiai iš tiekėjų. Beje, kaip sakė vienas žymus žmogus, piratavimas kenkia jūsų karmai“, – teigia programinės įrangos kūrėjos ETRONIKA direktorius Kęstutis Gardžiulis.

Didžioji dalis „piratinės“ programinės įrangos parsisiunčiama su šnipinėjimo įranga

Beveik pusė neoriginalios įrangos į kompiuterius patenka internetu, kur failų dalinimosi ar parsisiuntimo svetainėse net 78 proc. programų turi šnipinėjimo įrangą, o 36 proc. parsisiunčiama su „trojos arkliais“ arba paslėptomis reklaminėmis programomis.

IDC tyrimas „Pavojingas suklastotos ir „piratinės“ programinės įrangos pasaulis“ skirtas „Microsoft“ kampanijai „Play It Safe“, kuri atkreipia dėmesį į problemas, kurias sukelia programinės įrangos „piratavimas“. IDC tyrimo metu buvo patikrinta 270 svetainių ir failų pasikeitimo tarnybų, 108 programinės įrangos parsisiuntimų ir 155 kompaktiniai ar DVD diskai. Apklausoje sudalyvavo 2077 kompiuterių vartotojai ir 258 IT administratoriai iš Brazilijos, Kinijos, Vokietijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Rusijos, Tailando, Didžiosios Britanijos ir JAV.

Pasitikrinti ar kompiuteryje veikia originali programinė įranga galima „Microsoft“ svetainėje: www.microsoft.com/security/. Šioje svetainėje taip pat galima rasti įrankių kenkėjiškoms ir šnipinėjimo programoms pašalinti.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »