Programišių atakas bendrovės pastebi tik po pusės metų

Publikuota: 2015 m. lapkričio 24 d. antradienis

Bendrovėms aptikti, kad jos nukentėjo nuo programišių ir vėliau nuo jų apsiginti prireikia vidutiniškai daugiau nei pusės metų. Tokios atakos itin skaudžiai paveikia smulkiuosius verslininkus – ženkli jų dalis būna priversta nutraukti savo veiklą. Ekspertai pastebi, kad vienas dažniausių kelių į bendrovių vidinius tinklus – neatnaujinta programinė įranga ar kartu su nelicencijuota programine įranga įdiegtos kenkėjiškos programos.

„Bendrovėms įsilaužimų grėsmė vis auga, o kartu su ja didėja rizika prarasti verslo veiklai gyvybiškai svarbius duomenis. Tai sukelia didelius finansinius nuostolius bei net priverčia bendroves nutraukti savo veiklą. Pavyzdžiui, Nacionalinio kibernetinio saugumo aljanso duomenimis[1], net 60 proc. smulkių bendrovių, nukentėjusių nuo programišių, per šešis mėnesius būna priverstos nutraukti savo veiklą“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

PWC kasmet atliekama „The Global State of Information“ apklausa parodė, kad pernai, palyginti su 2014 m., saugumo incidentų skaičius bendrovėse išaugo 38 proc., o intelektinės nuosavybės vagysčių fiksuota 56 proc. daugiau. 

Pasak A. Kavaliausko, viena iš pagrindinių priežasčių, kuri atveria programišiams duris į bendrovių vidinius tinklus, – nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas: „Tyrimų bendrovės IDC duomenimis, viena iš trijų bendrovių, kurios savo kompiuteriuose įdiegia nelicencijuotą programinę įrangą, vėliau aptinka kenkėjiškų programų. Bendrovės, įgydamos programinę įrangą iš neoficialių tiekėjų, parsisiųsdamos „nulaužtas“ versijas iš interneto, niekada negali būti tikros ar ji nebuvo pamodifikuota programišių ir papildyta kenkėjiškomis programomis“.

Be to, nelicencijuota programinė įranga negauna naujausių atnaujinimų, ištaisančių atrastus pažeidžiamumus, kuriuos programišiai išnaudoja gauti prieigą prie bendrovės duomenų. Saugumo srityje veikiančio „Ponemon“ instituto duomenimis, bendrovės užfiksuoja, jog nukentėjo nuo programišių, vidutiniškai tik per 170 dienų, o dar 45 dienų joms prireikia ištaisyti atakos padarinius.

„Tai reiškia, kad pusę metų programišiai gali slapta rinkti bendrovės duomenis ar prijungti jos kompiuterius prie „botnet“ tinklų, kurie naudojami vykdyti atakas prieš kitas bendrovės, siuntinėti brukalą ir kitiems nusikaltimams skaitmeninėje erdvėje“, – sako A. Kavaliauskas.

Už Lietuvos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumą atsakingas CERT padalinys skaičiuoja, jog spalio mėnesį Lietuvoje tokiems „botnet“ tinklams priklausė 30-45 tūkst. įrenginių. CERT duomenimis, trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo ištirta beveik 10 tūkst. incidentų, kurių ženklią dalį sudarė būtent kenkėjiška programinė įranga (26,9 proc.) bei informacinių sistemų užvaldymas (17,4 proc.).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »