Septyni patarimai, kaip neįkliūti į finansinių sukčių pinkles

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 7 d. trečiadienis

Pastaruoju metu plinta naujas sukčiavimo būdas, kai perimamas verslo partnerių elektroninis susirašinėjimas ir atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodoma apgavikų banko sąskaita. Nuo tokių sukčių nukentėjo ne viena Lietuvos įmonė, o jų nuostoliai siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Todėl būkite budrūs ir neįkliūkite į finansinių sukčių pinkles.

Apgavikai veikia itin gudriai. Jie įsilaužia į įmonės elektroninį paštą, perpranta jos veiklą, sužino apie turimus partnerius ir vykdomus sandorius. Vėliau, sulaukę palankaus momento, kai vykdomi atsiskaitymai, sukčiai įsiterpia į verslo partnerių elektroninį susirašinėjimą ir įmonės vardu partneriams siunčia laiškus su nurodymu pinigus pervesti į kitą banko sąskaitos numerį. Dažnai siunčiama netikra sąskaita faktūra arba į tikrąją sąskaitą faktūrą įrašoma apgavikams priklausanti banko sąskaita. 

Paprastai tokiuose laiškuose nurodomos įtikinamos priežastys, kodėl buvo pakeista banko sąskaita, bankas ar net šalis, į kurios banką pervedami pinigai. Tad apsigauti ir pervesti pinigus sukčiams lengva. Dažniausiai įmonės apgavystę išsiaiškina tik po to, kai pinigai jau būna pervesti, o verslo partneris tvirtina įmokos taip ir negavęs. Deja, tokiu atveju, kai pavedimas jau yra atliktas, susigrąžinti lėšas gali būti labai sunku.

Tam, kad išvengtumėte tokių apgavysčių ir neprarastumėte pinigų, gaunamus elektroninius laiškus apie pakeistus partnerio banko rekvizitus ar prašymus pervesti lėšas, skaitykite itin atidžiai. Žemiau pateikiame septynis patarimus, kurie jums padės apsaugoti savo įmonę nuo tokio finansinio sukčiavimo.

1. Pasirūpinkite įmonės naudojamų IT sistemų, įskaitant elektroninį paštą, saugumu. Kaip įmanoma geriau apsisaugokite nuo galimų kibernetinių atakų, jautrių duomenų vagysčių ir elektroninio susirašinėjimo perėmimo.

2. Informuokite visus savo darbuotojus, ypač tuos, kurie bendrauja su tiekėjais ir atlieka mokėjimo pavedimus, apie galimus sukčiavimo perimant elektroninį susirašinėjimą atvejus ir supažindinkite su tokio sukčiavimo požymiais

3. Būkite atidūs gavę elektroninį laišką apie pasikeitusią nuolatinio verslo partnerio banko sąskaitą ar banką. Net jei paaiškinimas, kodėl buvo pakeistas bankas ir banko sąskaita, atrodo įtikinamas ir logiškas, pavyzdžiui, plečiamas verslas, naujo banko siūlomos geresnės sąlygos, neskubėkite atlikti mokėjimo pavadinimo. Dažnai sukčių nurodoma banko sąskaita yra kitos šalies banke.

4. Elektroniniame laiške gavę žinutę apie verslo partnerio pakeistus banko rekvizitus, patikrinkite šią informaciją telefonu. Paskambinkite verslo partneriui ir išsiaiškinkite, ar jis siuntė tokį laišką, ar tikrai keitė banko sąskaitą ar net pasirinko banką kitoje šalyje. Skambinkite ne naujo susirašinėjimo metu nurodytu, bet anksčiau turėtu ar oficialioje įmonės svetainėje nurodytu kontaktiniu numeriu. Kalbėkite su tais asmenimis, su kuriais bendravote ir anksčiau. Iškilus abejonėms, visada skambinkite, o ne rašykite naują elektroninį laišką.

5. Dėmesingai skaitykite elektroninius laiškus apie pasikeitusią verslo partnerio banko sąskaitą. Atkreipkite dėmesį į kiekvieną tokio laiško smulkmeną. Galbūt jis parašytas kitaip. Galbūt skiriasi laiško stilius ir tonas. Netgi akivaizdžios gramatinės klaidos gali išduoti, kad laiškas rašytas ne tų partnerio atstovų, su kuriais bendravote anksčiau.

6. Atidžiai patikrinkite, iš kokio elektroninio pašto adreso siųstas laiškas. Iš pirmo žvilgsnio jis gali niekuo nesiskirti nuo tikrojo jūsų partnerio elektroninio pašto adreso. Tačiau geriau įsižiūrėję, galite pamatyti, kad pakeista ar pridėta viena raidė ar simbolis. Pavyzdžiui, dažnai prie įprasto įmonės elektroninio pašto adreso, kuomet naudojamas darbuotojo vardas ir pavardė, gali būti įterpta papildoma raidė. Greitai akimis permetant tokį elektroninį pašto adresą, klaidą pastebėti gali būti sunku. Atkreipkite dėmesį ir į naudojamos pašto dėžutės adreso galūnę – ji gali skirtis nuo tikrosios verslo partnerio naudojamos pašto dėžutės. 

7. Jei turite įtarimų arba jau įsitikinote, kad buvote apgauti ir pinigus pervedėte į sukčių sąskaitą, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir atšaukite mokėjimą dėl sukčiavimo. Jūsų bankas išsiųs prašymą gavėjo bankui grąžinti pinigus, tačiau turėkite omenyje, kad banko galimybės padėti sugrąžinti jūsų pinigus yra ribotos. Jeigu pavedimas padarytas ir pinigai jau yra sukčių sąskaitoje, juos atgauti tikimybė labai maža. Tokiu atveju, jums reikėtų kreiptis į teisėsaugą Lietuvoje arba šalyje, į kurios banko sąskaitą pervedėte pinigus ir su teisininkų pagalba bandyti įrodyti, kad pinigai gavėjui buvo pervesti apgaulės būdu.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »