Septyni patarimai, kaip neįkliūti į finansinių sukčių pinkles

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 7 d. trečiadienis

Pastaruoju metu plinta naujas sukčiavimo būdas, kai perimamas verslo partnerių elektroninis susirašinėjimas ir atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodoma apgavikų banko sąskaita. Nuo tokių sukčių nukentėjo ne viena Lietuvos įmonė, o jų nuostoliai siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Todėl būkite budrūs ir neįkliūkite į finansinių sukčių pinkles.

Apgavikai veikia itin gudriai. Jie įsilaužia į įmonės elektroninį paštą, perpranta jos veiklą, sužino apie turimus partnerius ir vykdomus sandorius. Vėliau, sulaukę palankaus momento, kai vykdomi atsiskaitymai, sukčiai įsiterpia į verslo partnerių elektroninį susirašinėjimą ir įmonės vardu partneriams siunčia laiškus su nurodymu pinigus pervesti į kitą banko sąskaitos numerį. Dažnai siunčiama netikra sąskaita faktūra arba į tikrąją sąskaitą faktūrą įrašoma apgavikams priklausanti banko sąskaita. 

Paprastai tokiuose laiškuose nurodomos įtikinamos priežastys, kodėl buvo pakeista banko sąskaita, bankas ar net šalis, į kurios banką pervedami pinigai. Tad apsigauti ir pervesti pinigus sukčiams lengva. Dažniausiai įmonės apgavystę išsiaiškina tik po to, kai pinigai jau būna pervesti, o verslo partneris tvirtina įmokos taip ir negavęs. Deja, tokiu atveju, kai pavedimas jau yra atliktas, susigrąžinti lėšas gali būti labai sunku.

Tam, kad išvengtumėte tokių apgavysčių ir neprarastumėte pinigų, gaunamus elektroninius laiškus apie pakeistus partnerio banko rekvizitus ar prašymus pervesti lėšas, skaitykite itin atidžiai. Žemiau pateikiame septynis patarimus, kurie jums padės apsaugoti savo įmonę nuo tokio finansinio sukčiavimo.

1. Pasirūpinkite įmonės naudojamų IT sistemų, įskaitant elektroninį paštą, saugumu. Kaip įmanoma geriau apsisaugokite nuo galimų kibernetinių atakų, jautrių duomenų vagysčių ir elektroninio susirašinėjimo perėmimo.

2. Informuokite visus savo darbuotojus, ypač tuos, kurie bendrauja su tiekėjais ir atlieka mokėjimo pavedimus, apie galimus sukčiavimo perimant elektroninį susirašinėjimą atvejus ir supažindinkite su tokio sukčiavimo požymiais

3. Būkite atidūs gavę elektroninį laišką apie pasikeitusią nuolatinio verslo partnerio banko sąskaitą ar banką. Net jei paaiškinimas, kodėl buvo pakeistas bankas ir banko sąskaita, atrodo įtikinamas ir logiškas, pavyzdžiui, plečiamas verslas, naujo banko siūlomos geresnės sąlygos, neskubėkite atlikti mokėjimo pavadinimo. Dažnai sukčių nurodoma banko sąskaita yra kitos šalies banke.

4. Elektroniniame laiške gavę žinutę apie verslo partnerio pakeistus banko rekvizitus, patikrinkite šią informaciją telefonu. Paskambinkite verslo partneriui ir išsiaiškinkite, ar jis siuntė tokį laišką, ar tikrai keitė banko sąskaitą ar net pasirinko banką kitoje šalyje. Skambinkite ne naujo susirašinėjimo metu nurodytu, bet anksčiau turėtu ar oficialioje įmonės svetainėje nurodytu kontaktiniu numeriu. Kalbėkite su tais asmenimis, su kuriais bendravote ir anksčiau. Iškilus abejonėms, visada skambinkite, o ne rašykite naują elektroninį laišką.

5. Dėmesingai skaitykite elektroninius laiškus apie pasikeitusią verslo partnerio banko sąskaitą. Atkreipkite dėmesį į kiekvieną tokio laiško smulkmeną. Galbūt jis parašytas kitaip. Galbūt skiriasi laiško stilius ir tonas. Netgi akivaizdžios gramatinės klaidos gali išduoti, kad laiškas rašytas ne tų partnerio atstovų, su kuriais bendravote anksčiau.

6. Atidžiai patikrinkite, iš kokio elektroninio pašto adreso siųstas laiškas. Iš pirmo žvilgsnio jis gali niekuo nesiskirti nuo tikrojo jūsų partnerio elektroninio pašto adreso. Tačiau geriau įsižiūrėję, galite pamatyti, kad pakeista ar pridėta viena raidė ar simbolis. Pavyzdžiui, dažnai prie įprasto įmonės elektroninio pašto adreso, kuomet naudojamas darbuotojo vardas ir pavardė, gali būti įterpta papildoma raidė. Greitai akimis permetant tokį elektroninį pašto adresą, klaidą pastebėti gali būti sunku. Atkreipkite dėmesį ir į naudojamos pašto dėžutės adreso galūnę – ji gali skirtis nuo tikrosios verslo partnerio naudojamos pašto dėžutės. 

7. Jei turite įtarimų arba jau įsitikinote, kad buvote apgauti ir pinigus pervedėte į sukčių sąskaitą, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir atšaukite mokėjimą dėl sukčiavimo. Jūsų bankas išsiųs prašymą gavėjo bankui grąžinti pinigus, tačiau turėkite omenyje, kad banko galimybės padėti sugrąžinti jūsų pinigus yra ribotos. Jeigu pavedimas padarytas ir pinigai jau yra sukčių sąskaitoje, juos atgauti tikimybė labai maža. Tokiu atveju, jums reikėtų kreiptis į teisėsaugą Lietuvoje arba šalyje, į kurios banko sąskaitą pervedėte pinigus ir su teisininkų pagalba bandyti įrodyti, kad pinigai gavėjui buvo pervesti apgaulės būdu.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nustatyti du nauji išpirkos reikalaujantys kenkėjai

Panašu, kad saugumo ekspertų prognozės 2017-iesiems metams pradeda pildytis – išpirkos reikalaujančių kenkėjų armiją papildė dar dvi naujos kenksmingos programos „Spora“ ir „Marlboro“. skaityti »

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį finansinių kenkėjiškų programų aukų skaičius padidėjo 22,49 proc.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį naudotojų, kurie susidūrė su pinigus ar vertingą finansinę informaciją vagiančiomis kenkėjiškomis programomis, skaičius pasiekė 319 tūkst., tai 22,49 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. skaityti »

Per 2016 metus RRT gavo 842 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2016 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 842 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Populiariausi 2016-ųjų slaptažodžiai

Retas žmogus sugeba įsiminti 10 unikalių slaptažodžių, todėl dažniausiai renkasi lengvai prisimenamų ženklų rinkinį. skaityti »

Prastas slaptažodis – kaip paliktos atviros durys

Viso pasaulio interneto naudotojai dar turi išmokti naudotis slaptažodžiais skaityti »

Nauja apgaulė „WhatsApp“ – siūlo nemokamą internetą be „Wi-Fi“

Saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu daugėja sukčiavimo atvejų populiarioje susirašinėjimo programėlėje „WhatsApp“. skaityti »

Daiktų interneto keliamų pavojų leis išvengti tam tikros taisyklės

Vienu iš didžiausių kibernetinių grėsmių sulauksiančių taikinių šiais metais saugumo ekspertai nurodė sparčiai populiarėjančius daiktų interneto įrenginius. skaityti »

Nustatytas naujas kenkėjo „KillDisk“ variantas, šifruojantis „Linux“ įrenginius

Nustatytas naujas kenkėjo „KillDisk“ variantas, siejamas su pagarsėjusia programišių grupuote „BlackEnergy“, kuri 2015 m. pabaigoje rengė išpuolius prieš Ukrainos žiniasklaidos organizacijas ir elektros energiją tiekiančias įmones. skaityti »

Keturios įmonės iš dešimties nežino, kaip apsisaugoti nuo „DDoS“

„Kaspersky Lab“ atliktas tyrimas nustatė, kad verslo įmonės nėra pasirengusios apsisaugoti nuo „DDoS“ išpuolių. skaityti »

CERT-LT įspėja apie suklastotus elektroninius pranešimus

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad pastaruoju metu itin padaugėjo suklastotų elektroninių pranešimų (angl. phishing). skaityti »