Sukčiai mėgina išgauti duomenis apie mokėjimo korteles

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 10 d. antradienis

Lietuvos bankas perspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų.

„Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė. Paprasčiausias būdas nuo to apsisaugoti – nereaguoti į įtartinus elektroninius laiškus ir neatskleisti informacijos apie save nežinomiems klausėjams“, – sako Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius.

Apie bandymus sukčiauti Lietuvos bankas informavo teisėsaugos institucijas.

Tokios duomenų vagystės, angliškai vadinamos „phishing“ (žvejyba), sukčių paprastai pradedamos elektroniniu laišku, kuriame yra nuoroda į suklastotą svetainę. Į ją patekus paprastai prašoma pateikti asmeninius duomenis, pvz., elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kredito kortelių informaciją. Pagal tokią sukčiavimo schemą gautus duomenis nusikaltėliai gali panaudoti prisijungdami prie informacinių sistemų, vogdami pinigus iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaitydami už prekes svetimomis kortelėmis.

„Ragintume gyventojus būti ypač budrius ir kilus įtarimams, kad gali būti sukčiaujama pasinaudojant Lietuvos banko vardu, prašytume kreiptis tiesiai į centrinį banką, taip pat į kitas institucijas, kuriomis galimai neteisėtai bandoma prisidengti. Taip greičiau bus užkirstas kelias žmonių apgaudinėjimui“, – sako G. Simonavičius.

Daugiau informacijos apie sukčiavimo būdus ir patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti, rasite Lietuvos banko finansinio švietimo tinklalapyje „Pinigų bitė“, Ryšių reguliavimo tarnybos svetainėje, taip pat mokėjimo korteles išduodančių ir kitas elektroninės bankininkystės paslaugas teikiančių komercinių bankų svetainėse.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »