Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Rastas būdas iššifruoti vienu pavojingiausių „Trojos“ virusų užkrėstus failus

„Kaspersky Lab“ išleido atnaujintą nemokamą paslaugą „RannohDecryptor“ kovoti su naujausio šifruotojo „CryptXXX“ – vieno plačiausiai paplitusių ir pavojingiausių šio tipo virusų – versijomis. skaityti »

„Danske Bank“ ragina gyventojus saugoti savo duomenis

Suaktyvėjus piktavalių asmenų bandymams išvilioti iš bankų klientų konfidencialią informaciją, susijusią su sąskaitomis, prisijungimo kodais, mokėjimo kortelėmis ir slaptažodžiais, „Danske Bank“ ragina gyventojus išlikti budrius ir šių duomenų niekam neatskleisti. skaityti »

Apsaugos sistemų rinka augs 4,6 proc. kasmet

Tyrimų bendrovės „IHS Markit“ duomenimis, 2015 m. duomenų apsaugos sistemų rinkos apimtis sudarė 60,3 mlrd. JAV dolerio. skaityti »

Saugumo prognozės 2017-iesiems

„Kaspersky Lab“ ekspertų nuomone, 2017 m. svarbiausi bus duomenų ir naudotojų asmeninio gyvenimo konfidencialumo išsaugojimo klausimai, taip pat saugumo lygio užtikrinimas naudojant virtualias valiutas. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ kuria savisaugos nuo kibernetinių atakų sistemą

„Cisco Systems Inc.“ kuria išmaniąją savisaugos sistemą, veikiančią dirbtinio intelekto pagrindu, kuri padėtų aptikti kenksmingą programinę įrangą. skaityti »

2016 m. grėsmių apžvalga: serveriai parduoti, globalūs kompiuterių zombių tinklai ir dėmesys mobiliesiems įrenginiams

2016 m. didžiausios pasaulio kibernetinės grėsmės buvo susijusios su pinigais, informacija ir noru žlugdyti. skaityti »

Kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį

Pasaulinė kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį, ir dabar prie projekto „No More Ransom“ („Jokių išpirkų“) prisijungė jau daugiau nei 30 naujų partnerių iš viešojo ir privataus sektorių. skaityti »

Kaip saugiai pirkti dovanas internete

Nors prekybos atstovai tikina, kad kalėdinė el. prekyba neprilygsta parduotuvių šturmui Juodąjį penktadienį, ieškantys dovanų internete turi būti itin atidūs ir šiuo periodu. skaityti »

Tobulėja „Android“ išpirkos reikalaujantys kenkėjai

„Android“ naudotojai atakuojami įvairių tipų naudos ieškančių kenksmingų programų, dažniausiai tarp jų pasitaiko vadinamieji „policijos kenkėjai“, bandantys įbauginti aukas sumokėti baudas, esą jų įrenginiuose buvo aptiktas nelegalus turinys. skaityti »

Išpuoliai prieš verslą vykdomi kas 40 sekundžių

2016 m. išpirkos reikalaujančių virusų išpuolių prieš verslą padaugėjo tris kartus – nuo išpuolių kas 2 minutes sausį iki kas 40 sekundžių spalį. skaityti »