Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Moterys labiau nerimauja dėl savo privatumo internete nei vyrai

Socialinių tinklų naudotojai pagaliau pradėjo vertinti savo apsaugos internete svarbą. Saugumo sprendimų kūrėjos ESET surengtas tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai britų jau ėmėsi priemonių, kad apsaugotų savo privatumą internete. skaityti »

Kaip apsaugoti nuo kenkimo programų mobiliuosius įrenginius?

Europos policijos biure veikiantis Europos kibernetinių nusikaltimų centras kartu su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei ES agentūromis ENISA ir eu-LISA spalio mėnesį pradėjo vieną iš Europos kibernetinio saugumo mėnesiui skirtų veiklų – informacinę kampaniją dėl kenkimo programų mobiliuosiuose įrenginiuose. skaityti »

„Kaspersky Lab“ nustatė pagrindines Europos grėsmes

Pasaulinė kibernetinio saugumo bendrovė „Kaspersky Lab“ spalio 20–23 d. Maltoje surengė kasmetį Europos kibernetinio saugumo savaitgalį. Į renginį susirinko bendrovės ekspertai, Nyderlandų nacionalinės policijos atstovai, žurnalistai ir verslo svečiai iš viso regiono. skaityti »

2016 m. III ketvirtį RRT gavo 210 pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. III ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 210 pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Tyrimas: 43 proc. vartotojų naudoja vieną slaptažodį skirtingiems prisijungimams

„Get Safe Online“ atlikto tyrimo duomenimis, net 43 proc. Jungtinės Karalystės vartotojų naudoja vieną slaptažodį, kad prisijungtų prie skirtingų internetinių paskyrų ar svetainių. skaityti »

Įspėja dėl plintančių sukčiavimo atakų

Saugumo sprendimų kūrėja ESET nustatė naują globalią sukčių kampaniją, naudojančią kenksmingą programą „HTML/FakerAlert“. skaityti »

Kaip nepradanginti svarbių duomenų iš kompiuterio

Jei staiga kompiuteris sugenda arba yra pavagiamas, visi jame esantys duomenys dingsta. Ką daryti, kad tokios situacijos nesukeltų tiek daug streso? skaityti »

Automobilis be elektroninių pagalbininkų šiandien neįsivaizduojamas

Elektroninės saugumo sistemos automobiliuose atsirado palyginti neseniai. Kas yra tie nematomi pagalbininkai ir kokią naudą jie duoda? skaityti »

Per 10 metų CERT-LT tirtų kibernetinių incidentų skaičius išaugo 447 kartus

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) mini 10-ąsias savo veiklos metines. skaityti »

Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą? skaityti »