Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Pratybose „Kibernetinis skydas 2016“ – dėmesys kibernetinių incidentų valdymui

Rugsėjo 27 d. prasidėjo pirmosios Lietuvoje nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2016“. skaityti »

Europos Sąjunga su asmens duomenų saugumo pažeidėjais kovos milijoninėmis baudomis

Rugsėjo trečiąją savaitę kibernetinio saugumo specialistai ir informacinių technologijų (IT) gamintojai rinkosi į kasmetinę konferenciją „Security Day‘16“. skaityti »

LG robotas – išmaniųjų namų prižiūrėtojas

LG pristatė robotą, skirtą prižiūrėti išmaniuosius namus (angl. Smart House). skaityti »

Slaptažodžiai išnyks?

2004 m. „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas pareiškė, kad slaptažodžių greitai nebeužteks, norint patikimai apsaugoti informaciją, tačiau mes vis dar jais naudojamės. skaityti »

Septyni patarimai, kaip neįkliūti į finansinių sukčių pinkles

Pastaruoju metu plinta naujas sukčiavimo būdas, kai perimamas verslo partnerių elektroninis susirašinėjimas ir atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodoma apgavikų banko sąskaita. skaityti »

Kaip apsaugoti vaikų įrenginius prieš mokyklą?

Pasak saugumo ekspertų, savo vaikų saugumu besirūpinantiems tėvams pravartu pagalvoti ne tik apie fizinę jų apsaugą, bet ir apsaugą internete, ypač, jei vaikams įduodami nauji įrenginiai, atveriantys naujas galimybes jauniausiems interneto naudotojams. skaityti »

Talentų laboratorija padeda jauniems specialistams rasti savo kelią į kibernetinį saugumą

Karjera kibernetinio saugumo srityje labai pelninga, vis dėlto pradedantiesiems labai sunku rasti savo kelią į šį sudėtingą verslą. Visame pasaulyje labai trūksta ekspertų, o įmonės rizikuoja tapti kibernetinių nusikaltėlių ar kibernetinio šnipinėjimo aukomis. skaityti »

Vėl aktyviai plinta kenkėjas „Nemucod“

ESET saugumo tyrėjai nustatė naują kenkėjiškų el. laiškų kampaniją, kurioje dalyvauja šiemet aktyviausias trojanų atsisiuntėjas „Nemucod“. skaityti »

LR RRT glaudžiai bendradarbiaus su Gruzijos ekspertais kibernetinio saugumo srityje

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir Keitimosi duomenimis agentūra prie Gruzijos teisingumo ministerijos (KDA) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinių incidentų prevencijos ir tyrimo srityje. skaityti »

Kaip sužinoti, kas naudojasi jūsų interneto kamera?

Kenkėjiškos programos, perimančios interneto kameros valdymą ir be vartotojo žinios renkančios filmuotą medžiagą, seniai nėra naujiena, tačiau kompiuterių naudotojai ne visada įvertina jų keliamą grėsmę. skaityti »