Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

IT saugumas – daugelio įmonių prioritetas

Analitikų kompanijos „IDC“ duomenimis, 2015 m. kompanija „Dell“ tapo didžiausia pasaulyje nulinių arba kitaip vadinamų plonų klientų (angl. zero / thin clients) ir kompiuterių su operacine sistema „ThinOS“ gamintoja. skaityti »

3 patarimai, padėsiantys apsaugoti kompiuterį nuo virusų

Maždaug 30 proc. naudotojų kompiuterių yra užkrėsti įvairiomis kenkėjiškomis programomis, kuriose yra virusų. skaityti »

„Facebook“ ir „Twitter“ bendradarbiauja su policija

Socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ atstovai suteikė Brazilijos policijai informaciją apie įtartinus asmenis ir galimus teroro aktus vasaros olimpinių žaidynių Rio de Žaneire metu. skaityti »

Tyrimas atskleidė tėvų taikomus būdus vaikams internete apsaugoti

„Kaspersky Lab“ tyrimas atskleidė, kaip šiuolaikiniai tėčiai prižiūri savo vaikus tiek realiame pasaulyje, tiek virtualiame. skaityti »

Atidarytas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Vilniuje

Liepos 12 d. Vilniuje oficialiai atidarytas Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, kuris siekia užtikrinti centralizuotą kibernetinės erdvės apsaugą nacionaliniu mastu. skaityti »

Viskas, ką reikia žinoti apie pinigų saugumą bankomatuose

Nors bankomatai Lietuvoje veikia jau daugiau nei du dešimtmečius, dalis gyventojų vis dar gana nepatikliai žiūri į šiuos grynuosius pinigus išmokančius aparatus. Specialistai užtikrina: bankomatų saugumui skiriamas didelis dėmesys, tad jų patikimumu abejoti nėra pagrindo. skaityti »

Namų stebėjimas rūpi vis daugiau žmonių

Agentūros „Essence Group and Strategy Analytics“ tyrimai rodo, kad JAV ir Europoje žmonės išmaniųjų namų sąvoką suvokia saugių namų prasme. skaityti »

19 proc. Lietuvos naudotojų slepia savo kompiuterius, kad išsaugotų svarbius duomenis

Norėdami virtualiame pasaulyje nuo smalsių akių apsaugoti savo privatumą ir asmens duomenis, paranojiški naudotojai griebiasi įvairių metodų, netgi slepia savo kompiuterius. skaityti »

Kaip užtikrinti nuotolinių darbo vietų ir darbuotojų naudojamų duomenų saugumą?

Kompanija „Dell“ atnaujino operacinę sistemą „SonicWALL SMA“, kuri leidžia nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms, naudojantiems išmaniuosius telefonus, planšetes ar nešiojamus kompiuterius, saugiai prisijungti prie kritiškai svarbių darbo programų, duomenų ar išteklių. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai bus saugesni naudojant biometriją

Bendrovės „Lux Research“ ataskaitoje skelbiama, kad į mobiliųjų atsiskaitymų sistemas turi būti diegiamos biometrinės identifikacijos technologijos, kad vartotojams mokėjimus būtų atlikti paprasčiau ir saugiau. skaityti »