Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Kaip saugiai apsipirkti internete: 6 taisyklės

Nors atrodo, kad prekę pirkėjai užsisako perskaitę jos aprašymą, pasirodo, kad nemaža dalis apie ją nusprendžia tik iš įdėtos nuotraukos ir dėl to apsigauna. skaityti »

„Gemalto“ įgyvendins Kolumbijos elektroninių pasų programą

Tarptautinė bendrovė „Gemalto“, bendradarbiaudama su saugios spaudos gamintoja „Thomas Greg and Sons“, kuria programinę įrangą Kolumbijos elektroninių pasų naudojimo programai. skaityti »

Patarimai „Euro 2016“ sirgaliams

Siekiant apsaugoti mobiliajame įrenginyje saugomus korporatyvinius duomenis, „Kaspersky Lab“ pataria sirgaliams stebėti, kad viešose vietose įrašant prisijungimo vardą ir slaptažodį jų nepamatytų sukčiai. skaityti »

Per dvejus metus žala dėl nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo išaugo beveik tris kartus

Kaip rodo programinės įrangos kūrėjus vienijančio „BSA l The Software Alliance“ (BSA) atstovų duomenys, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos teisėsaugos institucijos pradėjo 7 naujas bylas dėl nelicencijuotos BSA narių programinės įrangos naudojimo bendrovių veikloje. skaityti »

Kaip apsaugoti savo „LinkedIn“ paskyrą?

Gal pamenate, kad 2012 m. vasarą buvo įsilaužta į socialinį tinklą „LinkedIn“ ir pavogti naudotojų duomenys. Tikriausiai tomis karštomis dienomis nemažai „LinkedIn“ darbuotojų raudonavo ir prakaitavo, ir visai ne dėl saulės. skaityti »

Tyrimai atskleidžia ryšį tarp kibernetinių atakų ir nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo

Kompiuterių vartotojai Lietuvoje naudoja nelicencijuotą programinę įrangą nerimą keliančiu mastu, nepaisant to, kad fiksuojamas akivaizdus ryšys tarp tokios programinės įrangos naudojimo ir kibernetinių atakų, rodo aljanso „BSA | The Software Alliance“ pasaulinės apklausos rezultatai. skaityti »

Lietuvos bankas perspėja dėl rizikingų siūlymų investuoti FOREX valiutų rinkose

Lietuvos bankas ragina gyventojus atsakingai vertinti pastaruoju metu internete pasipylusius pasiūlymus greitai ir lengvai uždirbti prekiaujant FOREX valiutų rinkose ir siūlo vengti licencijų neturinčių subjektų paslaugų, nes jomis naudojantis galima greitai prarasti investuotas lėšas. skaityti »

Seime vyko tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalių bendra skaitmeninė erdvė“

Seime gegužės 18 d. įvyko tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalių bendra skaitmeninė erdvė“. skaityti »

Nuo internetinių atakų kenčiančioms valstybinėms institucijoms rekomenduoja remtis debesų kompiuterijos technologijomis

Palyginus su 2012 metais, Lietuvos valstybinių institucijų tinklalapių saugumo situacija pagerėjo, tačiau dar nėra patenkinama ir Lietuva turėtų labiau remtis gerąja verslo ir užsienio institucijų praktika didinant saugumą – pasitelkti debesų kompiuteriją. skaityti »

Prisidengę VMI vardu sukčiai siuntinėja žinutės „Facebooke“

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad socialiniame tinkle „Facebook“ asmenys siunčia žinutes su raginimu atsisiųsti žinutėje pridėtą nuorodą ir surašyti trūkstamus duomenis. skaityti »