Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose susirėmė kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų specialistai

Balandžio 18–22 d. vienose didžiausių NATO kibernetinio saugumo pratybų „Locked Shields 2016“ (liet. „Suremti skydai“) dalyvauja ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistų komanda. skaityti »

JAV kibernetiniu saugumu rūpinsis „MasterCard“, „Microsoft“ ir „Uber“

JAV Baltieji rūmai paskelbė Kibernetinio saugumo sustiprinimo komisijos, įsteigtos dar vasario mėnesio pabaigoje, narius. skaityti »

Sukčiai ieško naujų būdų, kaip gauti prieigą prie „Facebook“ naudotojų duomenų

Sukčiai yra gerai perpratę žmonių silpnybes ir aktyviai išnaudoja smalsumą savo tikslais. skaityti »

Dalintis asmenine informacija rizikinga

Remiantis „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo duomenimis, žmonės vis dar rizikingai dalijasi asmenine informacija internete. skaityti »

Per 2016 m. I ketv. CERT-LT ištyrė 12 035 incidentus kibernetinėje erdvėje

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) per 2016 m. I ketv. ištyrė 12 035 incidentus. skaityti »

IVPK priėmė sprendimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“

Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) priėmė sprendimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos Nr. VA-P-90-4-16 „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“. skaityti »

Kinijoje įkurta Kibernetinio saugumo asociacija

Kinijoje įkurta pirmoji visuomeninė Kibernetinio saugumo asociacija sieks įdiegti saugumo standartus, atliks interneto saugumo tyrimus. skaityti »

Verslas nusisuka nuo bankų, kurie nesiima tinkamo IT saugumo

Remiantis „Kaspersky Lab“ apklausos rezultatais, daugiau nei du trečdaliai bendrovių mieliau renkasi banką, turintį nepriekaištingą saugumo reputaciją. skaityti »

Į kibernetinių sukčių pinkles moterys patenka dažniau nei vyrai

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterų šansai susidurti su kibernetiniais sukčiais šešis kartus didesni nei vyrų. skaityti »

Naudotojai bijo sekimo internete, bet nesistengia apsaugoti savo privatumo

Remiantis „Kaspersky Lab“ viktorinos „Ar jūs turite pakankamai kibernetinių žinių?“ rezultatais, 41 proc. naudotojų jaučiasi nesaugiai, kai tinklalapiai seka jų buvimo vietą ir veiklą internete, tačiau nieko dėl to nedaro. skaityti »