Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

„Microsoft“ praneš klientams apie gresiantį kibernetinį pavojų

Kompanija „Microsoft“ prisijungė prie bendrovių, kurios perspėja savo klientus apie bandymus nesankcionuotai prisijungti prie jų asmeninių duomenų. skaityti »

Kodėl pavojinga socialiniuose tinkluose nurodyti telefono numerį?

Yra paplitusi nuomonė, kad sukčiai perka parengtas duomenų bazes, tačiau iš tikrųjų jie medžioja kontaktus iš atvirų socialinių tinklų profilių ir suveda juos į bazę taikydami visiškai teisėtas programas. skaityti »

CERT-LT įspėja – per šventes būkite itin atsargūs!

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėja vartotojus, kad šventiniu laikotarpiu padaugėja kibernetinių incidentų. skaityti »

Tomografinė sistema patikimiau saugos namus

„Xandem“ pristatė naują apsaugos signalizacijos sistemą, kurioje taikomas radijo spinduliavimas. Sistema fiksuoja radijo bangas, kylančias judant įvairiems subjektams. skaityti »

ES priimtas pirmasis istorijoje kibernetinio saugumo įstatymas

Europos Sąjungos (ES) šalys narės ir Europos Parlamento deputatai patvirtino pirmą istorijoje kibernetinio saugumo įstatymą. Jame numatyta, kad visos interneto bendrovės apie kibernetines atakas privalės pranešti atitinkamoms ES institucijoms. skaityti »

„Dell“ stiprina organizacijų saugumą

Bendrovė „Dell“ pristatė naujus sprendimus, kurie padės užtikrinti visapusišką klientų saugumą – siekiama organizaciją apsaugoti nuo kintančių grėsmių ir stiprinti verslo gebėjimą atstatyti pradines konfigūracijas. skaityti »

„Microsoft“ didina informacijos saugumą

Informacinės apsaugos technologijoms kompanija „Microsoft“ išleidžia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per metus. Be to, įmonė siekia padėti klinetams saugoti savo duomenų slaptumą. skaityti »

Programišių atakas bendrovės pastebi tik po pusės metų

Ekspertai pastebi, kad vienas dažniausių kelių į bendrovių vidinius tinklus – neatnaujinta programinė įranga ar kartu su nelicencijuota programine įranga įdiegtos kenkėjiškos programos. skaityti »

„Amazon“ susirūpino saugumu

Siekdama užtikrinti didesnį pirkėjų saugumą, „Amazon“ įdiegė dviejų etapų identifikacijos patvirtinimo sistemą. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ kurs išmaniuosius žibintus

Rusijos Sverdlovsko srities valdžia, bendradarbiaudama su „Cisco Systems Inc.“, nusprendė pastatyti gatvėse šiuolaikiškus, energiją taupančius žibintus su šviesos diodų lempomis ir įdiegta vaizdo kamera. skaityti »