Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą kibernetinio saugumo sityje

Lapkričio 4 d. Lietuvos krašto apsaugos Juozas Olekas, Latvijos gynybos ministras Raimonds Bergmanis ir Estijos ūkio reikalų ir susisiekimo ministras Kristen Michal elektroniniu būdu pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje. skaityti »

Asmeniniai duomenys – turtas, kurį internete atiduodame laisva valia

Asmeniniai duomenys šiandien yra viena iš paklausiausių prekių, o mes ją atiduodame laisva valia, sutikdami su naršomo puslapio politika. Laimei, egzistuoja keletas paprastų būdų šiems duomenims apsaugoti. skaityti »

Heloviną švenčia ir internetiniai sukčiai

Jaunimo pamėgtai Helovino šventei pamažu tampant tokiai populiariai kaip Šv. Valentino diena, saugumo ekspertai įspėja apie sukčių spendžiamas pinkles internete, renkantis šventinę atributiką ar peržiūrint elektroninius sveikinimus. skaityti »

„MasterCard“ diegia naują apsaugos nuo programišių technologiją „Safety Net“

„MasterCard“ Europoje diegia naują technologiją „Safety Net“, kuri skirta saugoti bankus ir mokėjimo operatorius nuo programišių atakų. skaityti »

JPEG vaizdai bus saugomi nuo kopijavimo

„Electronic Frontier Foundation“ paskelbė, kad Jungtinė fotografijų ekspertų grupė nusprendė į JPEG formato vaizdus įtraukti apsaugos nuo nesankcionuoto naudojimo ir platinimo priemones. skaityti »

Dulkių siurblys – į kovą su kibernetiniais nusikaltėliais

Singapūro technologijų ir dizaino universiteto komanda pristatė prototipą roboto, gebančio aptikti biuro įrenginių pažeidžiamumą kibernetinėms atakoms. skaityti »

Įmonių IT išlaidos auga

JAV bendrovė „Morgan Stanley“ skelbia, kad 2016 m. gerokai išaugs IT srities išlaidos debesų sprendimams, informacijos apsaugos technologijoms ir programinės įrangos analizei. skaityti »

Saugiai apsipirkti padės „MasterCard“ programa „Identity Check“

Kompanija „MasterCard“ pristatė technologinių sprendimų komplektą „Identity Check“. Jis užtikrina apsipirkimo internete saugumą. skaityti »

Ar jūs saugūs internete?

Naudojimosi internetu įpročiai gali padėti apsaugoti skaitmeninį „aš“, pinigus ir asmeninius duomenis. skaityti »

Sukčiai nusitaikė į besidominčius pabėgėlių temomis

Antivirusinių programų kūrėjai perspėja, kad, kol Sirijos karo pabėgėliai veržiasi į Europą, sukčiai kėsinasi apsukti patiklius skaitytojus, sekančius naujienas ir reportažus šia opia tema. skaityti »