Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Kibernetinio saugumo srityje Europoje lyderiauja Estija

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga paskelbė pasaulinį kibernetinio saugumo indeksą. skaityti »

Nori būti saugus – nesidalink savo įrenginiais ir duomenimis

Beveik pusė naudotojų, kurie dalijosi savo duomenimis internete, buvo praradę duomenis iš išmaniųjų telefonų. skaityti »

Naujas virusas puola „Apple“ įrenginius

Neseniai „Fortinet“ aptiko naują virusą „Macransom“, kuris atakuoja tik „Apple“ kompiuterius. skaityti »

Europos Sąjungos verslo bendrovės privalomai turės laikytis naujojo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento

Per pastaruosius kelerius metus nutekinama rekordiškai daugiau bendrovių saugomų asmeninių duomenų, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų užtikrinti duomenų saugumui. skaityti »

Lietuvos vadovybė aptarė kibernetinio saugumo klausimus su Slovėnijos prezidentu

Birželio 13 d. LR Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir prezidentė Dalia Grybauskaite susitiko su Slovėnijos prezidentu Borutu Pahoru. skaityti »

Aptiktas grėsmingas kompiuterinis virusas, galintis išjungti net elektros tiekimą

„Industroyer” yra itin pažangi ir labai pavojinga kenkėjiška programa, sukurta perimti ir trikdyti kritinę infrastruktūrą. skaityti »

Lietuvos bankas atliko kibernetines pratybas bankų sektoriuje

Lietuvos bankas savo lėšomis ir pajėgomis pirmasis euro zonoje atliko kibernetines pratybas, kurių metu tikrino mūsų šalies finansų rinkos dalyvių – daugiausia bankų – atsparumą kibernetiniams išpuoliams. skaityti »

Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų

Kaip rodo tarptautinės organizacijos „Dingę Europos vaikai“ duomenys, Europos Sąjungoje kas dvi tris minutes karštąja linija 116000 gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Lietuvos statistika taip pat nedžiugina, čia kiekvienais metais gaunama apie 2 000 pranešimų dėl dingusių vaikų. skaityti »

Dauguma žmonių dalijasi asmenine informacija internete

Vienas iš penkių žmonių pripažįsta, kad dalijasi slaptais duomenimis su žmonėmis, kurių nelabai gerai pažįsta, ir su visiškai nepažįstamais. skaityti »

„Visa“ pradeda diegti naują saugumo standartą

„Visa“ ruošiasi atnaujinti savo tarnybą „Verified by Visa“. Įdiegta nauja apsaugos sistemos versija „3D Secure 2.0“ užtikrins patogesnį ir saugesnį atsiskaitymo per internetą būdą. skaityti »