Telefoninių pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste“.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

„Gemalto“ sustiprins „Samsung Pay“ saugumą

Saugumo sprendimų lyderė „Gemalto“ įdiegs papildomas apsaugos priemones į išmaniuosius telefonus „Samsung Galaxy S8“ skaityti »

Valandų valandos išmaniojo ekrane: kaip išsaugoti sveikas akis?

Vargu ar valandų skaičių, praleistą žiūrint į išmaniojo ekraną, pavyks sumažinti, todėl labai svarbu apsaugoti regėjimą. skaityti »

Lietuviams sunku išsiskirti su nebenaudojamais telefonais

Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti. skaityti »

„American Express“ ir „Visa“ kovos prieš sukčiavimus

„American Express“ ir „Visa“ paskelbė apie bekontakčių operacijų pokyčius, siekiant sustiprinti operacijų apsaugą. skaityti »

Kiekvienas išmaniojo įrenginio naudotojas privalo išmanyti skaitmeninę higieną

Išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir kompiuteriuose nuolat didėja saugomos informacijos apimtis, tai kelia riziką dėl prastos naudotojų skaitmeninės higienos. skaityti »

„Windows 10“ palaikys interneto bankininkystės biometrijos sistemą

Didžiosios Britanijos bankas „Lloyds“, bendradarbiaudamas su „Microsoft“, ketina įdiegti veidų ir pirštų atspaudų atpažinimo technologiją interneto bankininkystėje. skaityti »

Kroviklis gali stebėti namus

Sukurtas įrenginys, vienu metu atliekantis elektroninių prietaisų kroviklio ir vaizdo stebėjimo kameros funkcijas. skaityti »

„Mastercard“ įsigijo apsaugos sistemų bendrovę „NuData Security“

Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastecard“ įsigijo apsaugos sistemų bendrovę „NuData Security“. skaityti »

Londono oro uoste nebereikės pasų

Londono oro uoste Heathrow pradėta testuoti veidų atpažinimo sistema. skaityti »

Interneto svetainės išsiaiškins robotus nepastebimai

„Google“ paskelbė patobulinusi identifikacijos mechanizmą „reCAPTCHA“, gebantį skirti tikrus interneto naudotojus nuo interneto robotų. skaityti »