Baltijos šalyse kas trečias vartotojas per pastarąjį ketvirtį bent kartą galėjo internete užkrėsti savo kompiuterį. Šie duomenys buvo gauti „Kaspersky Lab“ pasitelkiant debesų grėsmių stebėjimo sistemą „Kaspersky Security Network (KSN)“.

Tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausią riziką patyrė Lietuvos vartotojai – 33,5 proc. atvejų jie buvo susidūrę su kenkėjišku kodu (šalis užėmė 23-ią vietą pasaulyje), paskui seka Latvija – 31,7 proc. (34-a vieta pasaulyje) ir Estija – 30,1 proc. (39-a vieta). Visos trys šalys pagal šį rodiklį patenka į rizikos grupę pagal „Kaspersky Lab“ klasifikaciją.

„Taigi praktiškai kas trečias Baltijos šalių vartotojas nors kartą per ketvirtį interneto platybėse susiduria su kenkėjišku kodu. O štai tokiose Pietų Europos šalyse kaip Ispanija, Italija, Graikija šis rodiklis sudaro 36 proc. Šiaurės Europoje situacija geresnė – Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje kibernetinių nusikaltėlių aukomis tapo tik kas ketvirtas vartotojas. Matome, kad Baltijos šalių skaičiai artimi Europos Sąjungos vidutiniam rodikliui“, – atkreipia dėmesį Jurijus Namestnikovas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis antivirusų ekspertas.

Kalbant apie grėsmes Baltijos šalyse reikia paminėti, kad kenkėjai, norėdami per internetą patekti į kompiuterį, taiko eksploitus, kurių darbo pagrindas – kompiuterio programinės įrangos klaidos. Tokiu atveju aukos kompiuteryje diegiami banko Trojos virusai. Antras populiarus variantas – įvilioti vartotoją į jam įdomų tinklalapį. Čia paprastai taikoma privalomos mokamos SMS žinutės schema.

Be to, Baltijos šalių prieglobose sutinkamos kenkėjiškos programos. Tuo pasižymi visos trys šalys: pagal šį rodiklį Latvija užima 15-ą vietą pasaulyje (0,5 proc.), Estija – 25-ą vietą (0,17 proc.), Lietuva – 42-ą vietą (0,06 proc.).