Gegužės 9-oji – Europos diena. Ar pasiteisino mūsų viltys?

2004-ųjų gegužės pradžioje ES pasveikino 10 naujų Bendrijos narių. Tai Lietuva, Čekija, Estija, Kipras, Malta, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija – iš viso beveik 75 milijonai žmonių. Baigėsi beveik prieš pusantro dešimtmečio Berlyno sienos griuvimu prasidėjęs Europos vienijimosi procesas. Gegužės pradžia – ne tik Lietuvos įstojimo į ES data. Išaugusios ES gimtadienis irgi minimas gegužės pradžioje. Pirmasis prabėgus penkeriems metams po Antrojo pasaulinio karo, 1950 metų gegužės 9 dieną apie Europos integraciją prakalbo tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas. Lietuvos kelias į ES prasidėjo beveik prieš dešimtmetį – paraišką tapti Bendrijos nare mūsų šalis pateikė 1995 metų gruodį. 2000-ųjų vasarį Lietuva oficialiai pradėjo derybas dėl narystės, o beveik po trijų metų – 2002 metų gruodį gavome oficialų kvietimą prisijungti prie ES. Nepaisant to, kad 2003 metų gegužę vykusiame referendume už Lietuvos narystę pasisakė beveik 92 proc. balsavusių rinkėjų, tapdami visateisiais Europos tautų šeimos nariais, ne vienas nerimavome. Vieni nuogastavo, kad brangs pragyvenimas, kiti – ar sugebės konkuruoti su šalyse-ES senbuvėse veikiančiomis didžiulėmis moderniomis įmonėmis. Ir nors apibendrinimams dar per anksti, jau galima pasakyti, kokie lūkesčiai pasiteisino, kokie – ne. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Ugniaus Trumpos ir ekspertės Monikos Kačinskienės, kainas visų pirma augino jų didėjimo baimė, nes žmonės skubėjo prisipirkti atsargų. Pabrango ne ES šalyse pagamintos prekės. Tačiau kai kas ir atpigo. Bet suintensyvėjo darbo jėgos, finansų judėjimas, išaugo eksportas. Tačiau ekspertai pastebi, kad Lietuvos įmonės dar neskuba atnaujinti technologijų, vis dar naudojasi nekvalifikuotos darbo jėgos paslaugomis. Anot ekspertų, apibendrintai galima pasakyti, kad pokyčių yra. Ar tarp narystės ES ir geresnio gyvenimo vilčių galima dėti lygybės ženklą – priklausys ir nuo to, kaip plėtosis visa ES.