news.lt Media News

Euro belaukiant: kaip pažaboti infliaciją?

2006-10-03T12:00:00.0000000

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2007 m. infliacija gali siekti net 4,7 proc., ir tai greičiausiai bus daugiau, negu reikalauja Mastrichto kriterijai.
Lietuvos, kuriai dėl šiek tiek per aukštos infliacijos nepavyko įsivesti euro nuo 2007 m. pradžios, Vyriausybė, ruošdamasi antram bandymui įsilieti į euro zoną, mėgina pažaboti infliaciją. Tačiau ir siekiant tikslo – euro – Laisvosios rinkos instituto (LRI) ekspertų teigimu, tinka ne visos priemonės. Anot jų, kai kurios gali sukelti rimtų problemų šalies ekonomikos plėtrai.
Spaudos konferencijoje rinkos ekspertai įvardijo infliacijos augimo priežastis, kalbėjo apie jų manymu tinkamus ir netinkamus būdus jos augimui stabdyti. Ekspertų teigimu, svarbiau ne data, kada pereisime prie bendros ES valiutos, o tai, kad infliacijos didėjimas nebūtų stabdomas visuomenės gerovės sąskaita.

Lietuva rengiasi antram bandymui įsivesti eurą

2006-09-04T16:00:00.0000000

Vyriausybė rugsėjo mėnesį planuoja paskelbti, kada mūsų valstybė antrą kartą bandys litą pakeisti bendrąja ES valiuta. Prognozuojama, kad tai bus ne anksčiau kaip 2010 m. Tačiau data, kurią ketinama netrukus įvardyti, turės būti pagrįsta ekonominiais skaičiavimais ir prognoze. Šių metų gegužę Europos Komisija paskelbė, kad euro nuo 2007 m. Lietuva įsivesti negalės, nes vidutinė dvylikos mėnesių infliacija šių metų kovo mėn. buvo 2,7 proc. ir Mastrichto kriterijų viršijo 0,1 proc.

Tarptautinėje konferencijoje - apie interneto turinio problemas ir jų sprendimą

2006-06-07T15:00:00.0000000

Interneto turinio problemos bei galimi jų sprendimo būdai buvo aptarti šią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje “Digital Content: a Modern Fairy Tale or the Old King in the New Clothes“ - „Skaitmeninis turinys: moderni pasaka apie naujus karaliaus drabužius”, kurią organizavo advokatų kontora „Norcous & Partners“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Lietuvos ir užsienio šalių specialistai pristatė naujausias skaitmeninio turinio kūrimo bei jo pateikimo vartotojams technologijas, naujas elektroninio turinio reguliavimo ir apsaugos galimybes, nagrinėjo atsakomybės už interneto turinį klausimus. Konferencijoje akcentuota, kad tai, jog atsakomybė už interneto turinį nėra pakankamai apibrėžta, turi nemažai įtakos, kad jis tampa žalingos informacijos sklaidos įrankiu. Konferencijos organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai, kuriuose dalyvauja skirtingų sričių specialistai iš viso pasaulio, duos apčiuopiamų rezultatų ir padės spręsti su interneto turiniu susijusias problemas.

D.Grybauskaitė neprognozuoja, kada Lietuva gali įsivesti eurą

2006-05-23T14:00:00.0000000

Dėl truputį per aukštos infliacijos žlugus Lietuvos planams tapti euro zonos nare nuo 2007 m. pradžios eurokomisarė D. Grybauskaitė neprognozuoja, kada Lietuva gali tikėtis įsivesti eurą. Pareigūnės teigimu, tai turi atlikti Lietuva, numatydama konkrečias priemones ir aiškiai deklaruodama savo planus. Finansų ministro Z. Balčyčio teigimu, Lietuva tinkamai pasirengė įsivesti eurą nuo 2007 m. Anot jo, stabdant infliaciją administracinėmis priemonėmis būtų nukentėję žmonės, o didžiausios įtakos jos augimui turėjo išaugusios naftos produktų kainos. Tačiau, anot D. Grybauskaitės, visos pasaulio valstybės turi galimybių infliaciją bent iš dalies suvaldyti. EK ir Europos Centrinio Banko parengtoje konvergencijos ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Lietuvoje iki 2006 m. kovo mėn. siekė 2,7 proc. Mastrichto kriterijus šiuo laikotarpiu buvo 2,6 proc.

ES komisarė D. Grybauskaitė – „Partnerystės lyderis 2005“ laureatė

2006-05-22T16:00:00.0000000

Tarptautinių prekybos rūmų LIETUVA (ICC Lietuva) nominacijos „Partnerystės lyderis 2005“ laureate tapo ES komisarė D. Grybauskaitė. Įteikdamas garbingą apdovanojimą ICC Lietuva prezidentas J. Niedvaras sakė, kad ES komisarė šio vardo nusipelnė už Lietuvos vardo garsinimą, profesionalumą bei kompetenciją, ekonomikos plėtros, inovacijų ir modernaus verslo skatinimą. Ji nuolat skatino ir valstybės pareigūnų bei verslo visuomenės bendradarbiavimą. D. Grybauskaitė kalbėdama apie finansinę ES paramą Lietuvai 2007-2013 m. sakė, kad į Lietuvą ateisiantys ES milijardai gali tapti galinga šalies ekonomikos varomąja jėga. Tačiau to bendromis pastangomis turi siekti visi – politikai, valstybės tarnautojai, verslininkai. Gegužės 19 d. vykusio renginio metu grupė Lietuvos verslo ir politikos partnerystei nusipelniusių žmonių buvo apdovanota ICC Lietuva Garbės ženklu.

Bus tobulinama Lietuvos erdvinės plėtros vizija IV dalis

2006-05-09T11:00:00.0000000

Jeigu jums ne tas pats, kokia bus Lietuva – prisijunkite! Sukuti tobulą Lietuvos erdvinės plėtros viziją prireiks ne vienerių metų. Memorandumas – tik pirmasis žingsnis, susitarimas spręsti problemas suvienijus jėgas. Savaime suprantama, kad iki 2013 m. daug nuveikti nepavyks, tačiau memorandumo iniciatoriai tikisi, kad per šį laikotarpį sukurs tinkamą pagrindą ateičiai. Penkių jį pasirašiusių institucijų atstovai tikisi, kad prie jų prisijungs visi, kuriems ne tas pats, kaip po keliolikos ar keliasdešimties metų atrodys Lietuva.

Bus tobulinama Lietuvos erdvinės plėtros vizija III dalis

2006-05-05T09:00:00.0000000

Būtiniausių darbų, kuriuos tobulindami mūsų šalies erdvinės plėtros viziją ir siekdami, kad visi Lietuvos regionai plėtotųsi darniai, pasiryžę nuveikti balandžio pabaigoje Aplinkos ministerijoje pasirašyto memorandumo „Lietuvos perspektyva 2007–2013 m. Planavimas, urbanistika, architektūra ir statybos kultūra“ iniciatoriai, sąrašas ilgas. Neketinama apsiriboti įstatymų tobulinimu ir bendrųjų planų, atitinkančių nūdienos poreikius, rengimu ar tarpžinybinių barjerų naikinimu. Žadama inicijuoti visuomenės poreikių tyrimus, rūpintis specialistų kvalifikacija. Pasirašiusiųjų memorandumą planuose – ir ryšių su šalies aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis teritorijų planavimo, statybos ir architektūros ir kt. specialistus stiprinimas. Ypatingą dėmesį ketinama skirti ne tik didiesiems miestams, bet ir atokiausioms savivaldybėms.

Bus tobulinama Lietuvos erdvinės plėtros vizija II dalis

2006-05-03T16:00:00.0000000

„Įvertinti architektūros ir statybos socialinę bei ekonominę reikšmę Lietuvoje, kurti šalies plėtros potencialą ir institucinę sąrangą, kuri laiku reaguotų į ekonominę bei socialinę valstybės vystymosi brandą, pasiūlyti valdymo modelį, atitinkantį dabartinį ir būsimą politinį, ekonominį ir socialinį išsivystymo lygį“ bei taisyti anksčiau padarytas klaidas – tokius ambicingus planus puoselėja pasirašiusieji memorandumą „Lietuvos perspektyva 2007–2013 m. Planavimas, urbanistika, architektūra ir statybos kultūra“. Labiausiai specialistai šiandien pasigenda sistemos ir vienas kitam neprieštaraujančių įstatymų. Kitas svarbus laukiantis darbas – parengti visų Lietuvos regionų, miestų ir miestelių bendruosius plėtros planus. Nuo to, kokie jie bus, ilgam nulems, kur ir kokius kelius tiesime, kur ir ką statysime, kur parkus steigsime…

Bus tobulinama Lietuvos erdvinės plėtros vizija I dalis

2006-05-03T11:00:00.0000000

Siekdami pagerinti teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos būklę Lietuvoje, šių metų balandį penkių organizacijų – Aplinkos ministerijos, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Architektų sąjungos, Statybininkų asociacijos ir Statybos inžinierių sąjungos – atstovai pasirašė memorandumą „Lietuvos perspektyva 2007–2013 m. Planavimas, urbanistika, architektūra ir statybos kultūra“. Anot memorandumo iniciatorių, kai kurie dabar veikiantys įstatymai stabdo šalies plėtrą arba verčia žengti neracionalius žingsnius. Problemų kyla ir dėl to, kad stokojame patirties plėtodami miestus rinkos ekonomikos sąlygomis, o dėl nesubalansuotos plėtros ar paprasčiausio institucijų nesusikalbėjimo prarandamos ir investicijos.

Vilniaus plėtros koncepcijai pritarta, sprendimai konkretizuojami

2006-04-26T10:00:00.0000000

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba balandžio 26 d. pritarė atnaujintai Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. koncepcijai. Strategine miesto plėtros kryptimi pasirinkta decentralizuota koncentracija, kuri leidžia tolygiau paskirstyti transporto srautus ir darbo vietas, vystyti laisvas miesto teritorijas ir periferiją, sukurti palankias sąlygas investuotojams ir gyventojams. Siekdama subalansuotos miesto ir kaimyninių teritorijų plėtros, Vilniaus m. savivaldybė naująją koncepciją šiomis dienomis pristatė Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono savivaldybės, kitų suinteresuotų institucijų atstovams. Palankiai naująją koncepciją vertinantys nekilnojamojo turto plėtros specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant socialinius, inžinierinės infrastruktūros ir kitus klausimus būtinas besiribojančių savivaldybių bendradarbiavimas. Konkrečius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendimus visuomenei tikimasi pristatyti dar šiemet.

Vilniuje diskutuota apie Europos konkurencingumą

2006-04-25T11:00:00.0000000

„Ką daryti, kad atstatytume Europos konkurencingumą?“ – taip pavadintas forumas Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva balandžio 25 d. vyko Vilniuje. Diskusijoje Lietuvoje viešintis Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) Prezidentas A. Seilliere ir gausus būrys Lietuvos verslo bei valstybės institucijų atstovų aptarė naujus ES iššūkius ir pasirengimą juos įveikti. „Penkių kontinentų“ Renginių centre, iš kurio diskusija buvo tiesiogiai transliuojama internetu, kalbėta apie naują užsienio prekybos strategiją, energetikos problemų sprendimą, mokslo ir verslo sąveiką, institucijų modernizavimą, įvairius ūkio ir verslo plėtros aspektus, užtikrinančius ES šalių konkurencingumo didinimą pasaulyje. A. Seilliere gerai įvertino konkurencines mūsų šalies galimybes. Jis pabrėžė, kad Lietuvai, kaip ir visai Europai, išlikti konkurencinga padės išvystyta pramonė, didžiulis mokslo ir tyrimų sektoriaus potencialas bei valdžios institucijų pagalba verslui. UNICE – didžiausia lobistinė organizacija ES, kurios dėka įvairių šalių verslininkų pasiūlymai pasiekia aukštus Briuselio pareigūnus.

Ekonominė situacija Lietuvoje per 16 nepriklausomybės metų pasikeitė iš esmės

2006-03-10T12:00:00.0000000

Per daugiau kaip pusantro dešimtmečio, prabėgusio nuo 1990 m. kovo 11 d., kai LTSR Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę, mūsų gyvenimas ir ekonominė situacija šalyje pasikeitė iš esmės. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidento R. Šimašiaus, sėkmingą mūsų šalies ekonominę raidą lėmė tai, kad šalyje buvo sudarytos palankios sąlygos investuoti ir verslui plėtoti, griežta valstybės finansų politika ir kt. Tačiau ekonomikos ekspertas pastebi, kad pastaruoju metu sparčią ekonomikos plėtrą skatinusios reformos šiek tiek stabtelėjo, ir, jeigu neatsiras naujų skatinančių aplinkybių, gali sulėtėti ir ekonomikos augimas. Kita vertus, teigia R. Šimašius, vertindami visus per 16 m. įvykusius pasikeitimus, turime pripažinti, kad galėjome pasiekti kur kas daugiau.

Japonijos verslo aplinkos pristatymas Vilniuje

2006-02-21T12:30:00.0000000

Tarptautiniai prekybos rūmai „Lietuva“, bendradarbiaudami su Japonijos vadybos asociacija Londone (atstovas Tadashi Yoshida), ir Europos sąjungos Japonijos pramoninio bendradarbiavimo centru Briuselyje (direktoriaus pavaduotojas Samon Krei Grei), vasario 14 dieną surengė Japonijos verslo aplinkos pristatymą Lietuvos verslo visuomenei bei visiems besidominties Japonija. Seminare pristatyti bendradarbiavimo su Japonija projektai, kuriuose gali dalyvauti Lietuvos įmonės bei Tarptautinė maisto pramonės paroda „Foodex Japan 2006“. Ji vyks Japonijoje kovo 14 – 17 dienomis. Seminare dalyvavo ir pranešimus skaitė VDU Japonijos studijų centro vadovas Arvydas Ališauskas. Apie parodą ir jos istoriją pasakoja Tadashi Yoshida. Pasak Arvydo Ališausko, mūsų verslininkai dar nepasiruošę bendraut su Japonija dėl tam tikrų kultūrinių ir psichologinių aspektų. Visgi Lietuvos – Japonijos verslo santykių plėtros tendencijos vertinamos teigiamai.

Didžiausios „Hanner“ investicijos – Lietuvoje ir Ukrainoje

2006-01-19T14:00:00.0000000

Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Hanner“ pernai šalyje ir užsienyje investavo 274 mln. Lt. Tai 37 proc. daugiau negu buvo planuota. Daugiausiai – 144 mln. Lt – investuota Lietuvoje, 101 mln. – Ukrainoje. Taip pat investuota Rumunijoje ir Latvijoje. Preliminarios bendrosios bendrovės pajamos 2005 m. buvo 141 mln. Lt. Stabiliai dirbanti bendrovė, kuri pernai pradėjo statyti ir gyvenamuosius būstus, šiemet į gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų statybą ketina investuoti apie 460 mln. Lt. Vien Vilniuje – per 120 mln. Tačiau konkuruoti vienos šalies rinkoje, anot AB „Hanner“ valdybos pirmininko A. Avulio, esą neracionalu. Ukrainoje per kelerius metus ketinama investuoti 1,38 mlrd. Lt, Rumunijoje – daugiau kaip 96 mln., Latvijoje – per 100 mln. Beje, ateityje „Hanner“ ketina neparduoti savo pastatytų presitižinių objektų.

Ekonominei laisvei Lietuvoje labiausiai trukdo biurokratija ir korupcija

2006-01-16T14:00:00.0000000

Prezidentūroje vykusioje diskusijoje „Ekonominės laisvės indeksas 2006: į ką turi lygiuotis Lietuva?“ pirmą kartą mūsų šalyje išsamiai pristatyti „Heritage“ fondo ir „The Walll Street Journal“ 2006 m. ekonominės laisvės indekso rezultatai. Mūsų šalis tarp 157 reitinguotų šalių yra 23-ioje vietoje, tačiau 4 procentiniais punktais pakilo bendrasis šalies reitingas. Latvija per metus iš 28 vietos smuktelėjo į 39, iš 4 į 7 vietą smuktelėjo Estija. Sveikindamas diskusijos dalyvius, Prezidentas V. Adamkus pasidžiaugė, kad mūsų valstybė užima aukštą vietą, tačiau apgailestavo, kad vis dar atsiliekame nuo visai laisvų šalių dvidešimtuko. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad pastarojo meto pokyčiai artimiausioje ateityje paskatins daug didesnį Lietuvos ekonomikos laisvėjimą. Tyrimas rodo, kad ekonominės laisvės lygis Lietuvoje išliko beveik toks pats kaip ir praėjusiame tyrime. Mūsų šalies reitingą labiausiai smukdo didelė biurokratija ir išplitusi korupcija, reguliuojamos kainos ir kai kurie kiti dalykai.

V. Adamkus ragina konkurso „Lietuvos metų gaminys 2005“ laureatus toliau garsinti savo produkciją ir Lietuvos vardą

2005-12-20T17:00:00.0000000

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje gruodžio 16 d. pagerbti tradicinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ nugalėtojai. Prezidentas V. Adamkus ir konkurso iniciatorės Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B. Lubys aukso medalius įteikė 59-ių, sidabro – 14-os įvairių prekių gamintojams bei paslaugų teikėjams. Sveikindamas laureatus, Prezidentas sakė, kad pastarieji metai Lietuvos verslininkams buvo ypač sėkmingi ir džiaugėsi, kad mūsų šalies įmonių prekės ir paslaugos pelno vis didesnį pripažinimą pasaulyje, bei paragino Lietuvos verslininkus dar aktyviau veržtis į užsienio rinką. Iš viso devintą kartą vykusiame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ dalyvavo 65 įmonės, kurios vertintojų teismui pateikė 114 gaminių bei paslaugų. Kartu su tradiciškai dalyvaujančiomis maisto pramonės, tekstilės, baldų, statybos, chemijos pramonės ir kitomis įmonėmis dėl laureato vardo pirmą kartą varžėsi paslaugų bei aptarnavimo sferoje dirbančios bendrovės. Garbingi „Metų gaminio 2005“ apdovanojimai įteikti ir informacinių technologijų kūrėjams. Didžiausias Baltijos šalyse šviesolaidinis interneto tinklas „Skynet“ pelnė sidabro medalį. Konkursui „Lietuvos metų gaminys 2005“ pateiktus gaminius ir paslaugas kartu su mūsų šalies specialistais vertino du nepriklausomi ekspertai iš ES.

Ukraina laukia Lietuvos verslininkų ir investuotojų

2005-12-10T17:00:00.0000000

Lankydamasis Lietuvoje naujasis Ukrainos Ministras Pirmininkas J. Jechanurovas ir jį lydinčios delegacijos atstovai, su aukštais mūsų valstybės pareigūnais aptarę dvišalio bendradarbiavimo transporto, pramonės ir žemės ūkio, turizmo plėtros, muitų ir kitus regioninio bendradarbiavimo klausimus, verslo plėtros perspektyvas aptarė ir su Lietuvos verslininkais. Susitikime, kurį gruodžio 9 d. Ukrainos ambasadoje organizavo Tarptautiniai prekybos rūmai ICC Lietuva, Ukrainos vyriausybės vadovas supažindino Lietuvos verslininkus su planais verslo liberalizacijos srityje. Jis akcentavo, kad susiklostę draugiški valstybių santykiai ir per pastarąjį vizitą pasirašyti nauji susitarimai yra tvirtas pagrindas plėtoti abipusiai naudingą dvišalį bendradarbiavimą. Abiejų šalių verslininkai sutarė artimiausiu metu susitikti Kijeve.

Paskelbti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo konkurso laureatai

2005-12-10T17:00:00.0000000

Trečiadienį, gruodžio 7 d., paskelbti tradicinio konkurso „Geriausias smulkaus ir vidutinio verslo atstovas 2005“, kurį organizuoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, nugalėtojai. Apdovanojimus laureatams įteikė Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, ūkio ministras Kęstutis Daukšys ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. 120 konkurso dalyvių dalyviai varžėsi dėl daugiausiai eksportavusios, sparčiausiai augusios, daugiausiai darbo vietų sukūrusios įmonės, jauniausio sėkmingai debiutavusio verslininko bei daugiausiai versle ir visuomenės gyvenime pasiekusios moters verslininkės vardo. Apdovanojimus įteikę valstybės vadovai akcentavo svarų smulkaus ir vidutinio verslo indėlį į šalies ekonomiką, linkėjo toliau plėtoti verslą, skatino aktyviau naudotis Europos Sąjungos teikiamomis finansinėmis galimybėmis, aktyviai dalyvauti ekonomikos ir valstybės stiprinime.

„Samsung“ nešiojamieji kompiuteriai jau Lietuvoje

2005-12-01T13:00:00.0000000

Lietuvą pasiekė „Samsung“ nešiojamieji kompiuteriai. Moderniausius kompanijos sukurtus monitorius, spausdintuvus ir nešiojamuosius kompiuterius kompanijos „Samsung Electronics“ atstovai pristatė lapkričio 11 d. Vilniuje. Nauja „Samsung Electronics“ produkcija parduotuvių lentynose pasirodys dar šį mėnesį.

Verslo sėkmės žinovo knyga – lietuvių kalba

2005-12-01T13:00:00.0000000

Lietuvos skaitytojams pristatyta garsaus verslo sėkmės žinovo - profesoriaus Colino Turnerio knyga „Veskite į sėkmę. Kaip sukurti verslias organizacijas“. Leidyklos „Baltos lankos“ ir BMI („Baltic Management Institute“) iniciatyva lietuvių kalba ši knyga išleista pirmą kartą. Knygos mokančios ugdyti verslumą pristatyme dalyvavo ir savo nuomonę apie ją pareiškė žymūs verslininkai ir visuomenės veikėjai.