news.lt Media News

Kalėdinis sveikinimas

2007-12-22T14:00:00.0000000

Mieli „Penki TV“ žiūrovai,
„Penkių kontinentų“ įmonių grupė sveikina Jus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!
Linkime Jums kuo daugiau energijos, kūrybiškumo, vidinės darnos, tikros meilės ir geriausios kloties 2008-aisiais.
Džiaugiamės, kad esate ir tikimės, kad liksite su mumis.

Linksmų ir prasmingų šventų Velykų!

2007-04-06T12:00:00.0000000

Linksmų ir prasmingų šventų Velykų Jums linki „Penkių kontinentų“ įmonių grupės kolektyvas.

Naujametinis sveikinimas!

2006-12-29T12:00:00.0000000

Mielieji, „Penkių kontinentų“ įmonių grupė nuoširdžiai sveikina Jus su 2007 m. Džiaugiamės, kad esate su mumis ir tikimės, jog ir ateinančiais metais būsime kartu ir dalinsimės naujienomis iš viso pasaulio. Linksmų, džiugių ir prasmingų NAUJŲJŲ METŲ!

Lietuvoje minima kariuomenės diena

2006-11-23T12:00:00.0000000

Lapkričio 23 d. Lietuvoje minima kariuomenės diena. Jos išvakarėse, 88-ųjų Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinių proga Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Vilniaus įgulos dalinių karių rikiuotė, kurią priėmė Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Prezidentas V. Adamkus.
Sveikindamas karius ir karininkus, savanorius ir veteranus, visą Lietuvos visuomenę šventės proga, šalies vadovas sakė, kad ši diena – tai galimybė dar kartą pažvelgti į tautos ir valstybės istoriją. Prezidentas pabrėžė, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kariai ir karininkai negailėjo dvasinių ir fizinių jėgų kurdami stiprią, pasididžiavimą keliančią kariuomenę, kuri garbingai atlieka savo pareigą ir tarptautinėse misijose.
Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23 d., kai tuometinis Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą formuoti šalies reguliariąsias pajėgas.

Joninių šventės akimirkos

2006-06-23T20:00:00.0000000

Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – Joninės – jau senų senovėje buvo laikoma stebuklinga. Gilias tradicijas turinčias Jonines ir XXI a. švenčia didžioji dalis lietuvių. Tyrimų duomenimis, daugiau ar mažiau dėmesio jai skiria net 94 proc. mūsų šalies žmonių. Trumpiausią metų naktį lietuviai pasitinka dainuodami, šokdami, degindami laužus. Nepamirštos ir tradicinės Joninių šventės apeigos – kupoliavimas, vainikų pynimas ir plukdymas, būrimai iš žolynų, ugnies apeigos, paparčio žiedo ieškojimas, ąžuolų, javų lankymas, prausimasis ryto rasa. Jūsų dėmesiui – įdomiausios Joninių šventės, vykusios 2006 m. birželio 23 d. vakarą Verkių regioniniame parke, akimirkos.

Didžioji Velykų savaitė moko gyvenimo harmonijos

2006-04-12T09:00:00.0000000

Ši savaitė, prasidėjusi Verbų sekmadienį, – ypatinga, nes žymi Didžiosios savaitės pradžią, kurią vainikuos viena iš gražiausių ir prasmingiausių krikščioniškų švenčių – šv. Velykos. Senovėje švęstos kaip gamtos atbudimo šventė, įsigalėjus krikščionybei šv. Velykos tapo Kristaus prisikėlimo švente. Tai ne tik gamtos atgimimą, bet ir žmogaus sielos prabudimą simbolizuojanti šventė, kurios tradicijos ir papročiai perduodami iš kartos į kartą. Didžiąją savaitę reikia pasiruošti Didžiajam sekmadieniui – Kristaus prisikėlimo šventei. Didįjį ketvirtadienį valomi, vėdinami namai, prausiamasi ir pan. Didysis penktadienis – tai Kristaus kančios diena, todėl šią dieną reikia laikytis rimties – tyliau kalbėtis, vengti kelti triukšmą, kad „nepažadintume“ mirusio Dievo. Šią dieną reikia susiskaičiuoti praėjusių metų bėdas, nuodėmes. Didįjį šeštadienį bažnyčioje šventindavo ugnį ir vandenį. Sekmadienis po šv. Velykų vadinamas Atvelykiu. Juo ir baigiasi Velykų apeigos. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius, tačiau daužydavo juos per Atvelykį tik vaikai, todėl ši diena dar vadinama vaikų Velykomis. Didžiosios savaitės ruošos darbai, margučių marginimas, jų ridenimas, šeimos susėdimas prie stalo, pagaliau – pats žmogaus noras apsivalyti ir atgimti – tai neatsiejami Velykų šventės akcentai. Būtent jie padeda harmonizuoti gyvenimą ir atneša sėkmę.

Užgavėnių persirengėliai žiemą varo ne tik iš kiemo

2006-03-01T17:00:00.0000000

Išvyti žiemą ir paskatinti kuo greičiau ateitį pavasarį – tokia senos, visoje Europoje žinomos šventės – Užgavėnių paskirtis. Šventė, kasmet švenčiama likus septynioms savaitėms iki šv. Velykų, šimtus liaudies tradicijų puoselėtojų kasmet sukviečia ne tik į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, bet ir į Mokytojų namų kiemelį Vilniuje. Užgavėnės, šiemet atkeliavusios vasario 28-ąją, kaip ir kasmet, paskutinę žiemos mėnesio dieną, į Vilniaus mokytojų namus sukvietė gausų būrį žmonių, norinčių pasilinksminti kartu su tradiciniais šventės personažais – ubagais, velniais, gydytojais ir kitais persirengėliais, ir kartu su jais pagąsdinti žiemą, kuriai jau metas bėgti iš kiemo... Linksmybės, kurias kasmet rengia folkloro puoselėtojai – Mokytojų namų kolektyvas – gerokai daugiau negu paprasta miesto šventė su Morės deginimu, viena kita kauke ir blynais. Tai renginys, kurio metu atgaivindami senąsias Užgavėnių tradicijas mes visi galime išvaryti žiemą: ir ne tik tą tikrąją – iš kiemo, bet ir istorinės atminties žiemą – iš mūsų širdžių.

Signatarų namai – Lietuvos nepriklausomybės simbolis

2006-02-15T17:40:00.0000000

Lietuvos nepriklausomybės signatarų namai sostinės Pilies gatvėje – tai istorinis pastatas, kuriame buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Detaliai rekonstruotas ir kabineto, kuriame Lietuvos Taryba priėmė ir pasirašė šį aktą, interjeras. Autentiškų šio kabineto interjero detalių išliko nedaug – tai lubų dekoro bei parketo fragmentai. Rekonstruotame kabinete eksponuojamas laikraščio „Lietuvos aidas“ originalas, kuriame atspausdintas Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Tačiau svarbiausias vasario 16-osios dokumentas – Lietuvos valstybės atkūrimo aktas – yra dingęs. Signatarų namuose saugoma jo kopija. Viltis rasti Lietuvos nepriklausomybės akto originalą, vis labiau blėsta. Signatarų namuose galima susipažinti su kitais, ne mažiau svarbiais ekponatais: signatarų asmeniniais daiktais bei dokumentais.

Trys Karaliai keliavo Vilniaus senamiesčio gatvėmis

2006-01-10T13:00:00.0000000

Penktadienį Vilniaus senamiesčio gatvėmis keliavo Trys Karaliai. Teatralizuotas žygis prasidėjęs ties Aušros vartais, tęsės iki Katedros aikštės, kur eisenos dalyviai stebėjo 15 minučių trukmės spektaklį „Betliejus“. Jam pasibaigus visi skubėjo į Mokytojų namų kiemelį atsisveikinti su Kalėdinėmis eglutėmis. Šiemetinis žygis užbaigė šventinių renginių „Kalėdos sostinėje 2005“ ciklą, kurio metu vilniečiai galėjo stebėti unikalios miesto eglės įžiebimo ceremoniją ir miuziklą „Kalėdų fabrikas“, aplankyti Kalėdinę mugę Gedimino prospekte ir Odminių skvere bei pasilinksminti Kalėdiniame koncerte, vykusiame Katedros aikštėje.

Vilniuje nušvito Kalėdų eglė

2005-12-01T13:00:00.0000000

Sostinės gyventojai jau gali džiaugtis miesto centre nušvitusia Kalėdų egle. Katedros aikštėje ji sužibo šeštadienį, likus mėnesiui iki Kalėdų. Teatralizuotame renginyje vilniečiams ir miesto svečiams buvo parodytas muzikinis spektaklis „Kalėdų fabrikas“. Susirinkusiuosius linksmino Rūta Ščiogolevaitė, Giedrius Arbačiauskas, Irmantas Jankaitis, modernaus šokio studija „Todes“. Šventės žiūrovus linksmino grupės „Biplan“ ir „Chuliganai Rytis Cicinas bei „69 danguje“ merginos. Šv. Kalėdų akcentu sostinėje šiemet tapo ne įprasta eglė, o unikalus pusiau dirbtinis medis: gyvomis eglių šakelėmis apkaišytas metalinis karkasas, į kurio vidų galima įeiti. Šia egle vilniečiai džiaugsis iki pat Trijų karalių.

Lietuvoje minima kariuomenės diena

2005-11-23T18:00:00.0000000

Lapkričio 23-ąją, minint Lietuvos kariuomenės dieną, kariūnai žygiavo Gedimino prospektu. Iškilmingame parade šiemet pirmą kartą suplevėsavo visų trijų šalies karinių pajėgų rūšių – sausumos, oro ir jūrų – vėliavos. Lietuvos kariuomenė įkurta 1918 m. tuometinio šalies premjero Augustino Voldemaro įsakymu. Renginiai, skirti Lietuvos kariuomenės dienai paminėti, vyks iki šeštadienio. Lapkričio 26 dieną Trakuose bus surengtos šaudymo ir kitų rungčių bei parodomosios varžybos, veiks ginkluotės paroda, garuos kareiviška košė.

Kalėdas vilniečiai švęs prie unikalios eglės

2005-11-23T12:00:00.0000000

Vilniuje jau kyla Kalėdų eglė. Tačiau šv. Kalėdų akcentu sostinėje šiemet taps ne įprastas medis, o unikali pusiau dirbtinė konstrukcija: tuščiavidurė eglutė, kurią suformuos ant specialaus karkaso pritvirtintos šakos, o norintys galės įeiti ir į „medelio“ vidų. Anot šventės organizatorių, taip jie nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad reikia tausoti miškus. Unikali eglė bus įžiebta jau lapkričio 26 d. Šiemetinės Kalėdos Vilniuje, anot miesto mero A. Zuoko, bus kupinos renginių, spalvų, muzikos, šviesos ir širdžių šilumos. Šventiniai renginiai tęsis iki pat Trijų Karalių.

Mindaugo karūnavimo diena – viena svarbiausių datų šalies istorijoje

2005-07-05T15:00:00.0000000

Didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas, kurio karūnavimą Lietuvos karaliumi minime liepos 6-ąją, išskirtinė asmenybė mūsų valstybės istorijoje. Anot Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojo dr. Dariaus Barono, Mindaugas išsiskiria tuo, kad jis buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, ir jo kuriama valstybė tapo pripažinta Europos valstybe. Anot istoriko, viduramžiais visavertė valstybė buvo neįsivaizduojama be karaliaus institucijos. Kita vertus, sunku būtų pervertinti Karaliaus Mindaugo nuopelnus vienijant daugybę mažų kunigaikštysčių į valstybę, apie kurią garsas nuvilnijo į Rytus ir Vakarus. Ne mažiau svarbu, kad Mindaugas buvo provakarietiškos orientacijos valdovas. Todėl Mindaugo karūnavimo diena, kuri nuo 1991 m. oficialiai švenčiama kaip valstybės diena, ilgame mūsų valstybės tapsmo ir tvirtėjimo kelyje yra viena pačių reikšmingiausių. Bet tai, kad liepos 6-oji tikrai yra Mindaugo karūnavimo diena, tik tikėtina prielaida. Ji apskaičiuota rekonstruojant kitus 1253 m. vasaros įvykius bei remiantis to meto tradicijomis.

Margučiai – Velykų simbolis

2005-03-23T12:00:00.0000000

Velykos – pati gražiausia pavasario šventė. O kokios gi Velykos be margučių? Ir kiekviena šeimininkė stengiasi kuo dailesniais raštais juos išpuošti. Pasisemti idėjų kai kurios moterys šiomis dienomis traukia į Vilniaus mokytojų namus. Saulutės, mėnuliukai, rūtos lapeliai – tokiais ornamentais kiaušinius marginame nuo seno. Tradiciniais ornamentais kelias dešimtis margučių parodai „Velykų džiaugsmas“ papuošė ir tautodailininkė Marija Banikonienė. Jau ne vieną parodą surengusi moteris kiaušinius margina nuo vaikystės. Dabar jos margučiai jau puošia namus įvairiose šalyse. Velykų rytą, kai visa šeimyna susėda pusryčių, ir senais laikais, ir dabar vaišės prasideda nuo margučių… Žinoma, galima jų nusipirkti, bet senovėje moterys kiaušinius visuomet dažydavo pačios. Ir visai be reikalo jaunosios šeimininkės baiminasi, kad nepavyks… Tiesa, laiko ir kantrybės reikia. Ir niekada nežinai, kas išeis... Bet pačių puoštais margučiais šeimyną tikrai labiau pradžiuginsime. Linksmų ir prasmingų šventų Velykų!

Iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas

2005-02-15T17:00:00.0000000

1918 metų vasario 16-ąją buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Iki 1940 metų gyvavusioje Nepriklausomoje Lietuvoje ši diena buvo švenčiama kaip pati didžiausia valstybinė šventė. Tądien buvo pagerbiami Nepriklausomybės kovų herojai, uždegama ugnis jų amžino poilsio vietose. Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-oji kaip šventė buvo draudžiama minėti. Bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. 1941 metais prasidėjus Vokietijos ir Tarybų Sąjungos karui, Nepriklausomybės akto signatarų laukė liūdnas likimas – vieni nužudyti, kiti ištremti į lagerius. Po 40 okupacijos metų Lietuva vėl didžiuodamasi mini šią dieną. Iškilmingos ceremonijos prasideda šventės išvakarėse, vasario 15-ąją, Prezidentūroje, Seime, Signatarų namuose bei kapinėse, kur palaidoti tautos savimonei bei lietuviškumo sklaidai nusipelnę patriarchai.

Blynai Užgavėnių šventei

2005-02-08T15:00:00.0000000

Šiame videoreportaže profesionalus „Pronto“ restorano virėjas pateikia išsamų Užgavėnių blynų kepimo receptą.

Senelis Šaltis kviečia kartu sutikti šventes 31-ame aukšte

2004-11-23T12:00:00.0000000

Senelis Šaltis kviečia kartu sutikti gražiausias metų šventes Kalėdas ir Naujuosius „Penkių kontinentų“ renginių centre įsikūrusiame 31-ame verslo centro „Europa“ aukšte.

„Hellouwyno šventė“

2004-10-29T15:00:00.0000000

2004 spalio 29 d. 6PK klube vyko nuotaikinga šventė, kurią padėjo rengti VPU studentai–praktikantai.

Su Mokytojų diena!

2004-10-05T10:00:00.0000000

„Penkių kontinentų“ įmonių grupė sveikina visus mokytojus su profesine švente.

Vilijos Blinkevičiūtės interviu neįgaliųjų šventės metu

2004-09-16T12:45:00.0000000

Iškilmingame šventės atidaryme renginio dalyvius sveikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Ministrė pasidžiaugė tokiu atviru renginiu, kada neįgalieji gali bendrauti, šokti kartu su sveikais žmonėmis. Ministrės teigimu, tai neįkainojamos vertybės. „Tokie renginiai keičia požiūrį į neįgalų žmogų. Mes, tiek sveiki, tiek neįgalūs, turime būti vieni už kitus atsakingi“, - teigė V. Blinkevičiūtė. Iš šių žmonių galime mokytis gerumo, vidinės stiprybės, sugebėjimo nepalūžti ir gebėjimo gyventi iš naujo“.