news.lt Media News

Pasaulio čempionate Gvatemaloje triumfavusiems sportininkams – apdovanojimai ir namuose

2006-11-29T12:00:00.0000000

Vidaus reikalų ministerijoje pagerbti lapkritį šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionate Gvatemaloje triumfavę Lietuvos sportininkai – aukso medalį iškovojęs E. Krungolcas ir bronzą pelnęs A. Zadneprovskis. Dėkodamas VRM sistemoje dirbantiems sportininkams bei jų treneriui J. Moskvičiovui už pasiektas pergales ir Lietuvos vardo garsinimą, vidaus reikalų ministras R. Šukys lapkričio 28 d. įteikė padėkos raštus ir atminimo dovanas.
Sportininkai, tapę ne vienerių aukščiausio lygio varžybų nugalėtojais ir prizininkais, neslepia svajojantys apie svarbiausiąjį medalį, kurio kol kas trūksta abiejų kolekcijose – olimpinių žaidynių auksą.

Alpinistas S. Vilius vėl bandys įveikti Gašerbrumo II viršūnę

2006-06-08T13:30:00.0000000

Lietuvos alpinistas S. Vilius, 2003 m. įveikęs Everestą, o pernai nesėkmingai šturmavęs Gašerbrumą II, šią vasarą vėl bandys įveikti vieną aukščiausių pasaulio viršukalnių, esančią Karakorumo kalnyne. Pernai liepą bandymas pasiekti daugiau kaip 8 tūkst. metrų aukščio viršūnę nė vienam iš 6 tarptautinės ekspedicijos narių nebuvo sėkmingas. Anot jungtinei lietuvių ir estų komandai pernai vadovavusio S. Viliaus, jam norisi užbaigti pradėtą darbą. Todėl šiemet alpinistas ketina prisijungti prie tarptautinės komercinės ekspedicijos. Šturmuoti Gašerbrumą II jis planuoja antrojoje liepos mėn. pusėje.

M. Drobiazko ir P. Vanagas Kalgaryje grumsis dėl aukščiausių apdovanojimų

2006-03-18T12:00:00.0000000

Lietuvos šokėjai ant ledo M. Drobiazko ir P. Vanagas dalyvaus kovo 20 d. Kanados mieste Kalgaryje prasidedančiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate. Tikimasi, kad šiame pasaulio čempionate mūsų pora kovos dėl aukščiausių apdovanojimų. Kovas šokėjai pradės antradienį, o naujieji pasaulio čempionai šokių ant ledo rungtyje paaiškės kovo 24 d., penktadienį. Čiuožėjų pasirodymus pasaulio čempionate vertinsiančių teisėjų brigadoje bus ir Lietuvos atstovė. M. Drobiazko ir P. Vanago apdovanojimų kolekcijoje pasaulio čempionato medalis jau yra – bronzą jie iškovojo 2000 m. Prancūzijos mieste Nicoje vykusiame čempionate

Nacionalinis stadionas ant Šeškinės kalno – vis realesnis

2006-02-07T16:00:00.0000000

Lietuvos valdininkai, jau ne vienus metus patys ir su įvairių užsienio šalių ekspertais svarstę, kur galėtų iškilti naujas stadionas, pagaliau apsisprendė: pasitarime, kuriame dalyvavo Vilniaus m. savivaldybės bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės atstovai, nuspręsta stadioną statyti ant Šeškinės kalno. Tikimasi, kad naujasis stadionas, kurį siūloma pavadinti Nacionaliniu tūkstantmečio stadiono vardu, iškils iki 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, o šalyje bus minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Prognozuojama, kad modernaus, tarptautinius reikalavimus atitinkančio 20 tūkst. žiūrovų talpinsiančio stadiono, kuriame vyktų futbolo, lengvosios atletikos varžybos ir kultūros renginiai, statyba gali kainuoti apie 200 mln. litų.

V. Alekna – geriausias 2005 metų Europos lengvaatletis

2006-01-10T17:00:00.0000000

Dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas V. Alekna išrinktas geriausiu 2005-ųjų metų Europos lengvaatlečiu. Tai paaiškėjo Europos lengvosios atletikos asociacijai (EAA) paskelbus geriausių 2005 m. Europos lengvaatlečių rinkimų rezultatus. Pernai vos vienerias varžybas iš 20 pralaimėjusį Lietuvos sportininką geriausiu išrinko šios sporto šakos federacija, žiniasklaidos atstovai ir sporto mėgėjai. Tokio aukšto įvertinimo Europoje V.Alekna sulaukė pirmą kartą. 2000 m. jis buvo šeštas, 2001 – trečias, 2003 – ketvirtas, o 2004 – dešimtas.

Šachmatai – sportas, padedantis ugdyti asmenybę

2006-01-03T17:00:00.0000000

Šventinis metų pabaigos maratonas neaplenkė ir Vilniaus šachmatų ir šaškių sporto mokyklos. Kaip ir kasmet, baigiantis 2005-iems buvo apdovanoti patys gabiausi ir daugiausiai pasiekę jaunieji sportininkai. Pasak trenerio Ričardo Fichmano , šachmatais turėtų mokėti žaisti kiekvienas vaikas, nes šis žaidimas lavina protą, moko susikaupti, gerina atmintį ir ugdo asmenybę. Bet kurį, norintį išmokti žaisti šį, jau 2000 metų žinomą žaidimą, kviečia specialus „Penkių kontinentų“ sukurtas puslapis www.chess.lt. Jame rasite ne tik taisykles, specialias užduotis besimokantiems žaisti, įvairių patarimų. Čia taip pat galėsite peržiūrėti bei analizuoti savo ir kitų žaistas partijas.

Nerimi plaukė „Vilniaus regata“

2005-09-06T17:30:00.0000000

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį Vilniuje, Neries upėje, vyko tradicinė Lietuvos irkluotojų šventė „Vilniaus regata“. Jau penktą kartą surengtoje masinėje irkluotojų šventėje prie starto linijos II Valakampių paplūdimyje stojo per 200 dalyvių – gerokai daugiau, negu ankstesniais metais. Anot ne pirmus metus regatoje dalyvaujančio sostinės „Klajūnų klubo“ prezidento G. Babravičiaus, varžybos tampa vis masiškesnės ir pretenduoja tapti visų vilniečių vandens švente. Pirmą kartą trasą įveikęs Vilniaus miesto meras A. Zuokas sakė, kad dalyvavimas regatoje sustiprino norą atgaivinti Neries upę laivybai. Geriausią rezultatą, kuris nuo šiol yra ir trasos rekordas, pasiekė vyrų akademinio irklavimo aštuonvietė. Apie 12 km ilgio per miestą vingiuojančią Neries atkarpą jie įveikė per 38 min. 37 sek. „Vilniaus regatą“, kurią remia sostinės savivaldybė, jau penktą kartą organizavo Vilniaus sporto ir turizmo klubas „,Regata“ ir „Klajūnų klubas“.

„Vilniaus regata“ irkluotojus kviečia jau penktą kartą

2005-09-02T14:30:00.0000000

Šeštadienį, rugsėjo 3 d., paprastai apytuštėje Neries upėje Vilniuje knibždėte knibždės irkluotojų – čia vyks tradicinė Lietuvos irkluotojų šventė „Vilniaus regata“. Tikimasi, kad penktą kartą vykstančioje regatoje atkarpą nuo Valakampių antrojo paplūdimio iki Žvėryno-Vingio parko pėsčiųjų tilto įveiks apie 300 irkluotojų – gerokai daugiau negu ankstesniais metais. Regatos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje organizatoriai sakė, kad dalyvauti gali visi norintys, o rėmėjų dėka Neries vandenis galės išbandyti ir tie, kurie neturi savo valties. Sporto ir turizmo klubo „Regata“, „Klajūnų klubo“ nariai ir kiti „Vilniaus regatos“ organizatoriai puoselėja viltį, kad renginys ateityje taps masine irklavimo sezono uždarymo švente, sulauksiančia ne tik gausaus dalyvių, bet ir žiūrovų būrio.

V. Alekna antrą kartą tapo pasaulio čempionu!

2005-08-08T15:30:00.0000000

Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Helsinkyje (Suomija) vyrų disko metimo varžybose Virgilijus Alekna paskutiniu šeštuoju bandymu diską numetė 70 metrų 17 centimetrų ir pagerino čempionatų rekordą bei apgynė pasaulio čempiono titulą. Vilniaus oro uoste V. Alekną su pergale sveikino giminės, artimieji, Seimo, šalies sporto organizacijų atstovai bei sporto gerbėjai. Anot sportininko, pastaroji pergalė - viena sunkiausių, nes iki tol pirmavusį estą G. Kanterį, kuris pelnė sidabrą, pralenkė tik paskutiniuoju bandymu. Šį sezoną jis dalyvaus dar 5-6 varžybose. Svarbiausios iš jų - rugsėjo 9-10 Monake vyksiančios geriausių pasaulio lengvaatlečių varžybos. Dukart pasaulio ir dukart olimpinio čempiono kolekcijoje trūksta Europos čempionato aukso. Jo siekti V. Alekna ketina kitais metais.

A. Narbekovas svarsto galimybę dirbti Lietuvoje

2005-08-01T15:30:00.0000000

Vienas geriausių Lietuvos futbolininkų, 1988 m. Seulo olimpinis čempionas Arminas Narbekovas 2005 m. liepos 29 d. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente apdovanotas Garbės komandoro ženklu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. Taip įvertinti šiemet 40-metį švenčiančio sportininko nuopelnai Vilniaus „Žalgirio“ klubui bei šalies rinktinei.

KAS NEŠ OLIMPINĘ UGNĮ?

2005-07-14T15:30:00.0000000

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) trečiadienį, liepos 13 d., buvo pristatyti penki konkurso, skirto išrinkti Olimpinio fakelo nešėją, finalininkai. Tai 23 metų kūno kultūros studentas, lengvaatletis V. Končaninas, 50-metis kūno kultūros mokytojas iš Jonavos S. Lakavičius, buvęs profesionalus krepšininkas 69-erių K. Budrys, Karinių jūrų pajėgų leitenantas V. Benetis. Mamų kategorijoje finalininke tapo A. Pilkauskienė. Kuriam iš jų bus patikėta nešti fakelą, bus nuspręsta, kai su visais penkiais pretendentais susipažins Tarptautinis olimpinis komitetas. Turino žiemos olimpinių žaidynių, kurios vyks 2006 m., Olimpinio fakelo kelionė prasidės gruodžio 8 d. Romoje, baigsis vasario 10 d. Turine - žaidynių atidarymo šventėje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai ugnį neš netoli Genujos miesto gruodžio 18 d. Estafetė, kurios ilgis - daugiaukaip 11 tūkstančių kilometrų, nusidrieks per 61 Italijos miestą. Fakelą neš daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių. Kiekvienas iš jų su deglu rankose nubėgs 400 metrų.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės 2009 m. vyks Lietuvoje

2005-07-03T15:00:00.0000000

VII-osiose pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 5000 sportininkų, tarp kurių beveik 600 - užsienio lietuviai iš 18 pasaulio šalių. 27 sporto šakų varžybose įvairiose amžiaus grupėse rungtyniavusiems sportininkams išdalyta daugiau kaip 600 medalių komplektų. Išskirtinis šiemetinių žaidynių, kurios birželio 30 - liepos 3 dienomis vyko Vilniuje, bruožas - ypač gausus užsienio jaunimo būrys. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus užgimusios anapus Atlanto, jau ketvirtą kartą iš eilės vyko Lietuvoje. Mūsų šalyje vyks ir VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynės 2009 m. Jos bus skirtos Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui. Ateityje Pasaulio lietuvių sporto žaidynės bus rengiamos kas ketverius metus. Jos nuolat vyks Lietuvoje paskutinį savaitgalį prieš Valstybės dieną.

Donatas Imbras pasaulio kiokušin karatė vicečempionas

2005-06-29T16:00:00.0000000

Birželį Donato Imbro medalių kolekcija pasipildė net dviem garbingais apdovanojimais. Kūno kultūros ir sporto departamente kartus su kitais svarias pergales tarptautinėse varžybose iškovojusiais sportininkais apdovanotas medaliu ?Už sporto pergales?, jis neslėpė esąs kovingai nusiteikęs ir žadėjosiekti naujų pergalių. Birželio viduryje įveikęs būrį varžovų šios sporto šakos meistrų tėvynėje, Japonijos mieste Osakoje, D. Imbras (treneris V. Silvaško) iškovojo pasaulio kiokušin karatė vicečempiono titulą. Dukart Europos čempionas, supersunkiasvoris iš Akmenės pusfinalyje sensacingai nokautavo pasaulio čempioną Kunihiro Suzuki. Finale jis taškais pralaimėjo galingiausiam japonų kovotojui Takayuki Tsukagoshi. Šiose, vienose prestižiškiausių kovinio sporto varžybų pasaulyje, kurios vyksta kas ketverius metus, sportininkai varžėsi trijose svorio kategorijose: iki 70, iki 80 ir per 80 kg. Lietuvai lengvo svorio kategorijoje atstovavęs V. Viščius, anksčiau dukart laimėjęs Europos čempionato bronzos medalį, liko ketvirtas.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse – lietuvaičiai iš 17 šalių

2005-06-29T15:00:00.0000000

Birželio 30-liepos 3 d. Vilniuje vyks VII pasaulio lietuvių sporto žaidynių finalinės varžybos, kuriose dalyvaus beveik 5000 dalyvių. Tarp jų – beveik 600 mūsų tautiečių iš 17 pasaulio šalių. Pasak žaidynių direktorato vadovo A. Raslano, nors bus nemažai veteranų, tolimuose kraštuose puoselėjančių lietuvybės tradicijas, svarbiausia, kad šiemetinėse žaidynėse dalyvaus gausus būrys išeivijos vaikų. Finalinėje žaidynių programoje – 27 sporto šakų varžybos. Dėl medalių bus kovojama 17 sporto šakų varžybose. Dar 10 sporto šakų atstovai Vilniuje surengs parodomąsias varžybas. Žaidynių nugalėtojams parengta per 600 medalių komplektų. Svarbiausia diena žaidynėse – liepos 2-oji, kai vyks visų sporto šakų varžybos, o vakare bus surengtos atidarymo iškilmės, kurios prasidės eisena Gedimino prospektu. Nors žaidynių dienomis vyksta diskusija dėl jų ateities, ši pasaulio lietuvių šventė tikriausiai išliks ir nuolat vyks mūsų šalyje. Trejos pastarosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (1991, 1995 ir 1998 m.) vyko Lietuvoje. 1978 m. jos vyko Toronte (Kanada), 1983 m. Čikagoje (JAV), 1988 m. Adelaidėje (Australija).

Pagausėjo Š. Jasikevičiaus, E. Krungolco ir D. Imbro medalių kolekcijos

2005-06-29T14:00:00.0000000

Nuo šiol Eurolygos čempiono, krepšininko Šarūno Jasikevičiaus apdovanojimų kolekcijoje bus dar vienas apdovanojimas. Birželio 27 dieną Kūno kultūros ir sporto departamente jam buvo įteiktas medalis „Už sporto pergales“. Medaliais už svarias pergales tarptautinėse varžybose bei piniginėmis premijomis taip pat buvo apdovanoti šiuolaikinės penkiakovės Europos čempionas Edvinas Krungolcas, šį titulą iškovojęs trečią kartą iš eilės, kiokušin karatė pasaulio čempionato sidabro medalininkas Donatas Imbras. Padėkos raštai ir premijos buvo įteikti ir sportininkų treneriams, mokslininkams, gydytojams. Įveikęs būrį varžovų šios sporto šakos meistrų tėvynėje Japonijoje, Donatas Imbras po apdovanojimo neslėpė esąs kovingai nusiteikęs ir žadėjo atkaliai treniruotis bei siekti naujų pergalių. Tuo tarpu Šarūnui Jasikevičiui buvo priminta, kad jo sporto trofėjų kolekcija dar nepilna. Susirinkusieji linkėjo kuo greičiau papildyti ją NBA čempiono žiedu. Krepšininkas sakė kol kas nežinąs, kur rungtyniaus kitą sezoną, tačiau neatmetė galimybės, kad tai bus kuris nors NBA klubas.

Lietuvos alpinistai šturmuos vieną aukščiausių pasaulio viršukalnių

2005-05-11T13:30:00.0000000

Pastaraisiais metais Lietuvos alpinistų maršrutai driekėsi Himalajuose, Tian Šanyje, Pamyre, o Saulius Vilius kartu su estais 2003 metais įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Everestą... Šioje ekspedicijoje užsimezgusi draugystė paskatino kartu šturmuoti keturioliktą pagal aukštį pasaulio viršukalnę – 8 km 35 m aukščio Gašerbrumą II Karakorumo kalnyne. Ekspedicijoje, kuriai vadovaus Saulius Vilius, dar vienas alpinistas, įkopęs į Everestą. Tai estų komandos narys Alaras Sikkas. Tačiau patirties netrūksta ir kitiems abiejų šalių alpinistams. Planuojama, kad ekspedicija truks apie porą mėnesių. Šturmuoti į daugiau kaip 8 km aukštį savo snieguotą kepurę iškėlusį kalną vyrai ketina pačiame liepos viduryje. Tačiau pasiekti viršūnę pavyks ne visiems. Vyrai neslepia, kad sėkmę lemia ne tik oras, fizinis pasirengimas bei nuovargis, bet ir finansinės galimybės. Būsimoji ekspedicija kiekvienam jos dalyviu kainuos apie 17-18 tūkst. litų. Vieniems padeda rėmėjai, kiti aukoja savo santaupas. Taupydami pinigus mūsų alpinistai, skirtingai nuo vakariečių, kurių biudžetai būna bent triskart didesni, samdo mažiau pagalbinių darbininkų ir labiau pavargsta dar iki lemiamo etapo. Lietuvos alpinistus šioje ekspedicijoje remia fondas „Baltų žygiai“, anksčiau prisidėjęs rengiant ekspedicijas į Everestą ir Sisia Pangmą, esančią Tibeto Himalajuose. Prieš kelerius metus įkurto fondo ir būsimosios ekspedicijos tikslas – garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

Geriausi jaunieji Lietuvos šachmatininkai nurungė Seimo narius

2005-05-09T13:30:00.0000000

2005 metų gegužės 4 d. Seimo Parlamento galerijoje draugiškame mače susitiko dviejų kartų šachmatininkai: šių metų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų sporto žaidynių šachmatų varžybų nugalėtojai ir prizininkai bei Seimo nariai. Lietuvos moksleivių žaidynių, kurios skirtos XX žiemos olimpinėms žaidynėms Turine, šachmatų varžybų nugalėtojus pasveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Gediminas Paviržis ir Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centro direktorė Ona Babonienė. Su geriausiais jaunaisiais Lietuvos šachmatininkais prie šachmatų lentų susikovė Seimo nariai Vydas Gedvilas, Julius Sabatauskas, Julius Dautartas, Mindaugas Subačius, Rimantas Bašys. Lietuvos moksleivių garbę gynę Šiaulių Didždvario gimnazistai, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniai bei Vilniaus Licėjaus atstovai įrodė, kad jie ne be reikalo vadinami geriausiais jaunaisiais šalies šachmatininkais. Rezultatu 3:2 jie ir šventė pergalę.

Pasaulio bušido legenda Lietuvoje ieškojo būsimųjų žvaigždžių

2005-04-12T13:00:00.0000000

Dukart pasaulio bušido čempionas, pasaulio bušido „Rings“ federacijos prezidentas japonas Akira Maeda, baigdamas trijų dienų viešnagę Lietuvoje, neslėpė esąs maloniai nustebintas išaugusiu mūsų šalies kovotojų meistriškumu. Anot pasaulio bušido „Rings“ federacijos prezidento, geriausiems ir perspektyviausiems Lietuvos sportininkams jis ketina padėti įsitvirtinti garsiausiuose pasaulio ringuose. Jokohamoje gyvenanti bušido „Rings“ legenda neslėpė, kad kai kuriuos iš jų mielai matytų varžybose Japonijoje ir keliolika talentingų kovotojų bus pakviesti į šią šalį. Kaip teigė Lietuvos bušido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis, Akira Maeda norėjo ne tik pamatyti, kokią pažangą padarė mūsų šalies sportininkai, bet ir ketina padėti jiems patekti į didžiuosius pasaulio ringus. Viešėdamas Lietuvoje pasaulio bušido legenda susipažino su pajėgiausiais Lietuvos kovotojais atskirose svorio kategorijose, stebėjo treniruotes Vilniaus, Šakių ir Kauno klubuose, o išvykdamas iš Lietuvos apie didžiausią įspūdį palikusius mūsų kovotojus paprašė atsiųsti daugiau informacijos. Tai buvo pirmasis pasaulio bušido „Rings“ vadovo vizitas Lietuvoje. Mūsų šalyje jis lankėsi Lietuvos bušido federacijos kvietimu. Pasaulio bušido legenda Akira Maeda profesionalaus kovotojo karjerą baigė prieš penkerius metus. Iš beveik 170 kovų jis laimėjo 150. Baigdamas karjerą A. Maeda kovėsi su garsiuoju Rusijos imtynininku Aleksandru Karelinu ir atsirevanšavo už pralaimėjimą ankstesnėse varžybose.

Naujo stadiono Šeškinėje teks palaukti

2005-03-25T15:00:00.0000000

Nei senukas ,„Žalgirio” stadionas Vilniuje, nei stadionas Kaune, nei privačių asmenų iniciatyva įrengtos futbolo aikštės kol kas negali patenkinti Lietuvos sportininkų poreikių. O kažkada Šeškinėje pradėto statyti stadiono vietoje styrančios ir vis labiau yrančios konstrukcijos – tiesiog badyte bado akis. Idėja pastatyti naują modernų stadioną puoselėjama irgi jau ne vienerius metus. Išgirsti, kokį jį siūlo Didžiosios Britanijos kompanijos ,„Sport Concepts” specialistai, tikėjosi kovo 25–ąją į Nacionalinio stadiono projekto pristatymą Kūno kultūros ir sporto departamente susirinkę šio departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, sporto federacijų, kitų institucijų atstovai. Pagal britų parengtą koncepciją, kurią pristatė Dominikas Fandačis (Dominigue Fandacci), 30 tūkst. žiūrovų vietų futbolo stadionas būtų statomas Šeškinėje – kaip tik ten, kur kažkada jau buvo pradėta jį statyti. Tačiau britai siūlo jį statyti be bėgimo takų ir kitų lengvosios atletikos varžybų sektorių. Pastaruosius siūloma perkelti į atskirą, greta įrengtą stadioną, kuriame būtų 10 tūkst. vietų žiūrovams. Toks projektas kainuotų apie 100-150 mln. eurų. Kitas britų siūlomas variantas – bėgimo takus įrengti pagrindiniame stadione, bet tai kainuotų brangiau, o žiūrovai futbolo varžybas stebėtų iš toliau. Tačiau britų projektas sulaukė ne pritarimo, o daugybės klausimų ir pastabų. Anot Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus V. Nėniaus, Lietuvai reikia universalaus stadiono, tinkamo ne tik futbolui, bet ir regbiui, žolės rieduliui, lengvajai atletikai, o pagal britų koncepciją reiktų dar ir trečio. Jam pritarė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinis sekretorius E. Burokas, kuris teigė, kad stadionas neturėtų būti statomas vienai sporto šakai, o stogas Lietuvai būtų per didelė prabanga. Pasak Vilniaus vicemero Algimanto Vakarino, stadiono koncepcijos pristatymas per ankstyvas, nes miestas dar nebaigė studijos ir neparengė stadiono vizijos. Tik tada būsią galima pasakyti, kokio stadiono reikia miestui ir Lietuvai: ar reikia 30 tūkst. vietų stadiono, o ne 15, kurį vėliau būtų galima plėsti iki 30 ar net 50 tūkst. vietų. Sporto organizacijų ir kitų institucijų atstovai pasigedo pasiūlymų, ką daryti su Šeškinėje styrančiomis konstrukcijomis, iš kokių šaltinių galima būtų finansuoti statybą, kokie renginiai jame galėtų vykti, kad į statybą investuotos lėšos atsipirktų. Sutarta tik dėl vieno: nors pristatymas surengtas kiek per anksti, gerai, kad projektai rengiami ir svarstomi. Paklausti, kada mūsų akis nustos badyti statybiniu laužu virtusios konstrukcijos Šeškinėje, miesto ir šalies sporto vadovai teigė, kad kol neapsispręsta dėl esminių dalykų, tai prognozuoti per anksti. Tad kol kas modernaus, tarptautinius reikalavimus atitinkančio stadiono, teks palaukti. Bet valstybės, miesto ir sporto institucijos sutaria, kad jo reikia, todėl, tikėkimės, lauksime neilgai. Sostinės vicemero teigimu, Vilniaus vizijoje tebeegzistuoja ir senasis ,„Žalgirio” stadionas, tačiau jo perspektyvos turi būti analizuojamos kartu su Sporto rūmų, kurie priklauso privatiems asmenims, perspektyvomis.

Žiemos aviacijos ir alternatyvaus sporto šventė „Oro cirkas“ – Trakuose

2005-02-28T15:00:00.0000000

Ar jums teko matyti ar patiems dalyvauti bombardavimo iš motoskraidyklių varžybose, važinėtis kvadrociklais ir sniego motociklais? O ar teko spaudžiant šaltukui pakilti oro balionu? Visa tai net tik pamatyti, bet ir išbandyti galėjo ne vienas tūkstantis žiūrovų ir dalyvių, vieną besibaigiančios žiemos savaitgalį užsukę į Trakus. Čia ant Galvės ežero ledo jau ketvirtąjį kartą vyko tradicinė žiemos aviacijos ir alternatyvaus sporto šventė “Oro cirkas”. Dešimtą kartą vykusiose karšto oro balionų varžybose „Padangių gėlės“ dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos pilotai. Vyko ir kitos varžybos. Pirmą kartą Lietuvoje vykusiame atvirame sniego motociklų čempionate, kitose neįprastose varžybose taip pat netrūko dalyvių. Žiūrovai irgi galėjo paskraidyti oro balionais, sraigtasparniais, motoskraidyklėmis. Tačiau svarbiausiojo prizo – automobilio – šiemet taip niekas ir nelaimėjo. Pasiekti skrendant oro balionu simbolinį automobilio raktelį nepavyko niekam.