Naujo stadiono Šeškinėje teks palaukti

Nei senukas ,„Žalgirio” stadionas Vilniuje, nei stadionas Kaune, nei privačių asmenų iniciatyva įrengtos futbolo aikštės kol kas negali patenkinti Lietuvos sportininkų poreikių. O kažkada Šeškinėje pradėto statyti stadiono vietoje styrančios ir vis labiau yrančios konstrukcijos – tiesiog badyte bado akis. Idėja pastatyti naują modernų stadioną puoselėjama irgi jau ne vienerius metus. Išgirsti, kokį jį siūlo Didžiosios Britanijos kompanijos ,„Sport Concepts” specialistai, tikėjosi kovo 25–ąją į Nacionalinio stadiono projekto pristatymą Kūno kultūros ir sporto departamente susirinkę šio departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, sporto federacijų, kitų institucijų atstovai. Pagal britų parengtą koncepciją, kurią pristatė Dominikas Fandačis (Dominigue Fandacci), 30 tūkst. žiūrovų vietų futbolo stadionas būtų statomas Šeškinėje – kaip tik ten, kur kažkada jau buvo pradėta jį statyti. Tačiau britai siūlo jį statyti be bėgimo takų ir kitų lengvosios atletikos varžybų sektorių. Pastaruosius siūloma perkelti į atskirą, greta įrengtą stadioną, kuriame būtų 10 tūkst. vietų žiūrovams. Toks projektas kainuotų apie 100-150 mln. eurų. Kitas britų siūlomas variantas – bėgimo takus įrengti pagrindiniame stadione, bet tai kainuotų brangiau, o žiūrovai futbolo varžybas stebėtų iš toliau. Tačiau britų projektas sulaukė ne pritarimo, o daugybės klausimų ir pastabų. Anot Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus V. Nėniaus, Lietuvai reikia universalaus stadiono, tinkamo ne tik futbolui, bet ir regbiui, žolės rieduliui, lengvajai atletikai, o pagal britų koncepciją reiktų dar ir trečio. Jam pritarė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinis sekretorius E. Burokas, kuris teigė, kad stadionas neturėtų būti statomas vienai sporto šakai, o stogas Lietuvai būtų per didelė prabanga. Pasak Vilniaus vicemero Algimanto Vakarino, stadiono koncepcijos pristatymas per ankstyvas, nes miestas dar nebaigė studijos ir neparengė stadiono vizijos. Tik tada būsią galima pasakyti, kokio stadiono reikia miestui ir Lietuvai: ar reikia 30 tūkst. vietų stadiono, o ne 15, kurį vėliau būtų galima plėsti iki 30 ar net 50 tūkst. vietų. Sporto organizacijų ir kitų institucijų atstovai pasigedo pasiūlymų, ką daryti su Šeškinėje styrančiomis konstrukcijomis, iš kokių šaltinių galima būtų finansuoti statybą, kokie renginiai jame galėtų vykti, kad į statybą investuotos lėšos atsipirktų. Sutarta tik dėl vieno: nors pristatymas surengtas kiek per anksti, gerai, kad projektai rengiami ir svarstomi. Paklausti, kada mūsų akis nustos badyti statybiniu laužu virtusios konstrukcijos Šeškinėje, miesto ir šalies sporto vadovai teigė, kad kol neapsispręsta dėl esminių dalykų, tai prognozuoti per anksti. Tad kol kas modernaus, tarptautinius reikalavimus atitinkančio stadiono, teks palaukti. Bet valstybės, miesto ir sporto institucijos sutaria, kad jo reikia, todėl, tikėkimės, lauksime neilgai. Sostinės vicemero teigimu, Vilniaus vizijoje tebeegzistuoja ir senasis ,„Žalgirio” stadionas, tačiau jo perspektyvos turi būti analizuojamos kartu su Sporto rūmų, kurie priklauso privatiems asmenims, perspektyvomis.