Lenkų užfiksuoto žemės drebėjimo lietuviai nepajuto
Šią savaitę Lenkijos Suvalkų mieste esanti seismologijos stotis užregistravo 3 balų pagal Richterio skalę požeminį smūgį, tačiau vos už 25 kilometrų nuo Suvalkų esančioje Lietuvoje jokio žemės drebėjimo niekas nejuto.
Kaip pranešė lenkų naujienų agentūra „Onet“, beveik 3 balų Richterio skalės požeminį smūgį Suvalkų seismologijos stotis užfiksavo antradienio naktį. Smūgis buvo vienkartinis ir nesikartojo. Pranešimų, kad dėl šio nestipraus žemės drebėjimo būtų nukentėję žmonės ar apgriautas koks nors pastatas nėra.
Pasak dienraščio „Lietuvos žinios“, šis žemės drebėjimas Lietuvoje nebuvo juntamas.
Visą parą netoli pasienio budintys Kalvarijos savivaldybės policijos komisariato darbuotojai tvirtino nieko neįprasta nepastebėję. „Nuo Suvalkų iki mūsų labai nedidelis atstumas. Jei ten žemės drebėjimas buvo juntamas, tai ir pas mus tai turėjo būti. Bet nebuvo...“ – sugluminti tokios žinios kalbėjo pareigūnai.
Seismologinius reiškinius fiksuojančios Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas teigė, kad jų darbuotojai apie lenkų užregistruotą požeminį smūgį buvo informuoti, tačiau lietuvių prietaisai neužfiksavo jokio drebėjimo. Jo nerodė ir Ignalinos atominėje elektrinėje esantys prietaisai.
„Lenkijos mokslų akademijos Geofizikos instituto mokslo darbuotojas Pawelas Wejaczas skambino mūsų seismologui Andriui Pačėsai, ir jie aptarė seismologinių prietaisų duomenis. Gali būti, kad požeminis smūgis buvo ne tektoninės kilmės. Jei vyksta žemės drebėjimas, jį fiksuoja ne viena, o kelios aplinkinės, ar net pasaulio seismologijos stotys. Šį kartą požeminį smūgį užregistravo vienintelė stotis, esanti ties Suvalkais“, – sakė J.Satkūnas.
Jis neatmetė tikimybės, kad trumpą žemės drebėjimą galėjo sukelti koks nors sprogimas. Apie jo galimybę yra prasitarę ir Lenkijos mokslininkai. Šie įtaria, kad sprogimas galėjo įvykti Baltarusijoje. Linkstama manyti, kad drebėjimo epicentras buvo prie pat Lenkijos ir Baltarusijos sienos ar net pačioje Baltarusijoje.
Keliama ir dar viena versija. Įtariama, kad požeminius smūgius galėjo sukelti šalti orai. Dėl to esą galėjo pradėti trūkinėti požeminės uolienos. Tačiau tokia versija mažai tikėtina, nes net šiauriau esančiose Skandinavijos šalyse tokie reiškiniai itin reti.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.