Kaliningradiečio žūklė Kuršių mariose baigėsi moksliniu atradimu

Kaliningradietis žvejys mėgėjas Kuršių mariose pagavo neįprastą žuvį, kuri forma ir dydžiu priminė kuoją, bet buvo neįprastos spalvos: ši žuvis paprastai būna balzgana, o sugautoji buvo su rausvais žvyneliais ir raudonais pelekais, pranešė Kaliningrado televizijos ir radijo kompanija „Jantar“

Žvejys mėgėjas Georgijus Barbovskis, kurio bičiuliai paprašė tos žuvies „nesūdyti, nekepti, nevalgyti, o geariau parodyti išmanantiems žmonėms“, nuvežė „auksinę žuvelę“ į Kaliningradą ir parodė „AtlantNIRO“ (Atlanto žuvies ūkio ir okeanografijos mokslinio tyrimo instituto) mokslininkams.

Šie, atidžiai apžiūrėję laimikį, iškart atmetė prielaidą, jog žuvis serga.

Paskui ėmė kelti versijas. Pirmoji – kad tai auksinė meknė, dekoratyvinė žuvis, veisiama uždaruose vandens telkiniuose, kažkieno piktos rankos išmesta iš akvariumo. Antroji – kad tai technogeninės mutacijos produktas.

Galiausiai mokslininkai nusprendė, kad tik skrodimas parodys, kuri iš šių versijų teisinga. Tačiau rezultatai pranoko visus lūkesčius. Paaiškėjo, jog tai vis dėlto kuoja, bet – vienintelė ir nepakartojama. Mutantė, bet ne technogeninė, o gamtos sukurta.

Pasak „AtlantNIRO“ vyresniojo mokslinio bendradarbio Jefimo Kukujevo, „gamtoje tarp karpinių tokių formų pasitaiko, bet retai. Tokios ryškios oranžinės formos pagrindu prieš kelis šimtus metų kinai išvedė auksinę žuvelę, kuri auginama akvariumuose“.

Įdomiausia, kad neįprasta kuoja ne tik sugebėjo nepražūti, bet ir rengėsi palikti įpėdinių – raudonoji žuvelė buvo pilna ikrų. Labai gali būti, kad žvejai dar pamatys tokių gamtos stebuklų. Beje, tokias žuvis galima ne tik atiduoti į mokslininkų rankas, bet ir valgyti, užtikrino specialistai.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.