Lietuva svarsto galimybę į UNESCO paveldo sąrašą siūlyti medines bažnyčias

Kultūros ir paveldosaugos darbuotojai ketvirtadienį renkasi į Lietuvos mediniam paveldui skirtą konferenciją, kurios metu bus aptarta galimybė šalies medinių bažnyčių kompleksus siūlyti įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„Objektų patekimas į pasaulio paveldą galimas tuo atveju, jei bus įvertinta, kad mediniams bažnyčių kompleksams nėra analogijos ir kad jie išsiskiria ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste“, – trečiadienio spaudos konferencijoje sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža.

Šiuo metu unikaliais ir nepakartojamais pasaulio kultūros objektais jau yra pripažintas Vilniaus senamiestis (1994 metais), Kuršių nerija (2000 metais) ir Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (2004 metais). UNESCO Paveldo centrui įteikta ir Trakų istorinio-nacionalinio parko dokumentacija.

Medinių bažnyčių kompleksai šiuo metu yra išlikę Prienuose, Plateliuose, Alsėdžiuose, Griškabūdyje bei kitose šalies vietose. Pasak J.Glemžos, kai kurios bažnyčios ten stovi net nuo 17 amžiaus pabaigos.

Medinių bažnyčių komplekso įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą temai konferencijos metu bus skirti du pranešimai. Liaudies buities muziejaus 40-mečiui skirtoje konferencijoje bus kalbama apie Lietuvos medines bažnyčias Europos sakralinės architektūros kontekste bei diskutuojama apie šalies 18-19 amžiaus medines bažnyčias bei jų kompleksus kaip Pasaulio paveldo objektus.

„Medinis paveldas žymi Lietuvos identitetą. Prieš dvejus metus Telšių apskrityje Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje kilo mintis atrinkti medinių pastatų kompleksus ir apsvarstyti jų kandidatūrą į Pasaulio paveldo sąrašą“, – apie tokios iniciatyvos gimimą kalbėjo J.Glemža.

Lietuvos medinio paveldo konferencijoje specialistai taip pat ketina aptarti ir šiandien kylančias medinio paveldo objektų išsaugojimo problemas.

„Medinis paveldas kartu yra ir problema, mat medis nėra ilgaamžė medžiaga. Konferencijos metu ketinama aptarti jo konservavimo technologijas, objektų konstrukcijas bei specialistų klausimą“, – kalbėjo J.Glemža.

Rumšiškėse įsikūrusio Liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė žurnalistams sakė, kad muziejuje yra apie 140 medinių pastatų, tačiau dėl anksčiau naudotų technologijų ne vienam jų šiandien praverstų pagalba.

„Medis – nykstanti medžiaga. Dabar jau išryškėja tai, kad anksčiau nebuvo tiksliai žinoma, kaip reikia apdirbti tą medį, tad pastatai kai kur yra pakeitę spalvą į žalią, o nuo priešgaisrinei saugai būtinų chemikalų kai kurie namai atrodo tarsi pasidengę rūdimis“, – sakė V.Reipaitė.

Kita muziejaus direktorės iškelta problema – sodybų atnaujinimui bei statybai tinkamų meistrų trūkumas.

Kultūros paveldo departamento urbanistė Antanina Jarukaitienė iškėlė autentiškų medinių namų stogų, kurie kaimuose neretai keičiami šiferiu, klausimą.

„Net jei pats medinis pastatas ir geros būklės – stogai yra absoliuti problema. Yra vienetai sodybų, kurių stogai sutvarkyti autentiškai, o visur kitur – šiferis gadinantis bendrą kaimo vaizdą“, – sakė A.Jarukaitienė.

Konferenciją „Lietuvos medinis paveldas“ rengia Valstybinė kultūros paveldo komisija, Etninės kultūros globos taryba, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas bei Lietuvos liaudies buities muziejus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.