Prancūzai nesvarumo būsenoje atliks bandomąją chirurginę operaciją

Grupė Prancūzijos gydytojų prisirakinę prie sienų ir magnetų prilaikomais chirurginiais instrumentais trečiadienį ketina pirmą kartą pasaulyje nesvarumo būsenoje operuoti žmogų. Tai bus bandomoji chirurginė operacija, rengiantis panašioms operacijoms kosmose.

Orlaivis, leidžiantis atlikti pirmąją tokią operaciją, pavadintas „Zero-G“. Tai europiečių suprojektuotas ir pastatytas lėktuvas, leidžiantis imituoti nesvarumo būklės sąlygas. Ši neįkainojama „dangaus laboratorija“ leidžia išbandyti naujas technologijas.

Dirbdami specialiai įrengto operacinio bloko viduje, trys chirurgai, talkinami dviejų anesteziologų ir kariuomenės parašiutininkų grupės, tris valandas truksiančio skrydžio metu bebaimiam savanoriui pašalins pažastyje esantį riebalinį auglį.

Prie sumažinto dydžio operacinės, kurią sukūrė viena Prancūzijos įmonė, gaminanti keltuvus, pritaikytus miniatiūrinius chirurginius reikmenis prilaikys magnetai, išdėlioti aplink paciento gultą.

Nors šiuo metu neketinama siųsti gydytojų dirbti erdvėlaiviuose, ši operacija yra dalis projekto, kuris, padedant Europos kosmoso agentūrai (ESA), turėtų būti baigtas įgyvendinti kitais metais. Jo tikslas – sukurti kosminius chirurginius robotus, kuriuos per palydovą valdytų Žemėje esantys gydytojai.

„Šią operaciją sausumoje ir lėktuve mes repetuojame nuo vasario. Mūsų galvose viskas aišku kaip dieną“, – teigė chirurgas Dominique'as Martinas (Dominikas Martenas) iš Bordo universitetinės ligoninės, esančios Prancūzijos pietvakariuose.

D.Martino vadovaujama komanda pagrindus trečiadienį vyksiančiai operacijai padėjo dar 2003 metų spalį, kai išoperavo pusės milimetro pločio žiurkės uodegos arteriją.

Europiečių erdvėlaivis – tai specialiai perdarytas lėktuvas „Airbus A300“, stovintis Bordo prieigose, kuris be perstojo juda amerikietiškus kalnelius primenančiomis parabolėmis. Būnant aukščiausiame taške, sukuriamas 20-22 sekundes trunkantis nesvarumas – per trijų valandų skrydį toks procesas pakartojamas maždaug 30 kartų.

Be sunkumų, su kuriais susiduriama dirbant nesvarumo būklėje, chirurgų komandai teks nutraukti operaciją kaskart, kai tik lėktuvas pajudės iš vietos ir vėl ims veikti žemės trauka.

Tačiau anesteziologas Laurent'as de Coninckas (Lorenas de Koninkas) jau dabar įsitikinęs, kad chirurgija nesvarumo sąlygomis – daug žadanti kosmoso tyrinėjimų sritis, nors iš pradžių ji veikiausiai apsiribos tik paprastų ir atsitiktinių sužeidimų gydymu.

„Šiandien kosmose yra pabuvoję jau daugiau kaip 400 žmonių. Tikimybė susižeisti per misijas taps dar didesnė, o gabenti sužeistą asmenį gydyti atgal į Žemę – ir pavojinga jam, ir brangu“, – aiškino anesteziologas.

Jo kolega D.Martinas vieną gražią dieną tikisi kartu su ESA sukurti operacinį bloką, kuris veiktų būsimojoje Mėnulio bazėje.

Pasaulinės kosmoso tyrimų agentūros tikisi, kad iki 2020 metų Mėnulyje gali būti įkurta nuolat gyvenama bazė, skirta vykdyti mokslo tyrimus, naudoti Mėnulio išteklius, mokytis gyventi iš to, ką duoda šio mūsų planetos palydovo žemė ir bandyti technologijas, kurių prireiks keliaujant į Marsą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.