„Intel“ švenčia 40-ies metų jubiliejų

Liepos 18 d. pasauliniam IT inovacijų taikymo lyderiui „Intel“ sukanka keturiasdešimt metų. Per šiuos dešimtmečius kompanija ne tik išrado mikroprocesorių, į vieną lustą sudėjo kelis milijardus tranzistorių, bet ir tapo viena didžiausių JAV kompanijų (pateko į „Fortune 500“ sąrašą) bei įgyvendino vieną ambicingiausių rinkodaros programų „Intel Inside“, supažindinusių vartotoją su sudėtingu „Intel“ pasauliu.

Šiuo metu 300 „Intel“ padalinių veikia 50 valstybių, o 80 proc. pajamų surenkamos už JAV ribų. „Intel“ dirba 85 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, o kompanija įvardinama kaip viena geriausių darbdavių. Kompanijos sukurti produktai prisidėjo prie vienų radikaliausių žmonijos išradimų. Šiandien mikroprocesoriai yra skaitmeninio pasaulio šerdis, suteikianti neribotų bendravimo galimybių.

Trumpa „Intel“ istorija

2000-ieji: prasideda greitų ir galingų kompiuterių era, kurią užtikrina patys mažiausi, taupantys energiją lustai. „Intel“ indėlis į švietimą ir skatinimą naudotis kompiuteriais auga kartu su kompanija.

• 2008 m. – pasirodė naujieji mažai energijos suvartojantys „Intel Atom“ procesoriai, skirti mobiliems interneto įrenginiams;
• 2008 m. – žurnalas „Corporate Resonsability Officer“ paskelbė „Intel“ Pilietiškiausia bendrove (angl. – „Best Corporate Citizen“). „Intel“ pateko į „Corporate Knights Inc.“ sudaromą 100 patikimiausių korporacijų visame pasaulyje sąrašą;
• 2007 m. – pradėti gaminti bešviniai 45 nanometrų technologijos „Intel Core 2 Extreme“ ir „Intel Xeon“ procesoriai, naudojant hafnio oksido ir metalo medžiagų derinimą;
•  2006 m. – „Quad-Core Intel Xeon 5300“ ir „Intel Core 2 Extreme“ pradeda kelių branduolių procesorių erą;
•  2005 m. – „Intel“ ir kompanijos darbuotojai nukentėjusiems nuo Katrinos uragano JAV paaukojo 2,6 mln. JAV dolerių ir daugiau nei 4 mln. JAV dolerių – Pietryčių Aziją nusiaubusio cunamio aukoms, o šimtai darbuotojų dirbo kaip savanoriai;
• 2005 m. „Intel Involved Matching Grant Program“ išsiplečia į Kiniją, Kostą Riką, Indiją ir Airiją, JAV šios programos biudžetas pasiekia 10 mln. JAV dolerių, o savanorių dirbtos valandos – virš 1 mln.;
• 2003 m. „Intel Centrino“ mobili technologija užtikrina ilgesnį baterijos gyvavimą, integruotą bevielę LAN technologiją kur kas plonesniame, lengvesniame nešiojamame kompiuteryje, o bevielis internetas tampa prieinamesnis;
• 2001 m. – pristatyti procesoriai „Intel Itanium“ ir „Intel Xeon“, užtikrinantys geresnį serverių ir stalinių kompiuterių darbą;
•  2000 m. – pradėta „Intel Teach Program“, padedanti mokytojam naudotis technologijomis.
• 1990-ieji: „Intel“ tampa bendriniu vardu tarp paprastų vartotojų dėl pasauliniu mastu vykdytos prekės ženklo populiarinimo kompanijos – pasaulyje kas 45 s ištariamas žodis „Intel“. Vis mažėdami procesoriai tampa dar galingesni.
•  1999 m. – pasirodė nauja „InteL Pentium III“ ir „Pentium III Xeon“ procesorių karta;
• 1999 m. – „Intel“ įtraukiamas į „Dow Jones Industrial Average“ sąrašą;
• 1998 m. ­– su „Intel Pentium II Xeon“ procesoriais vidutinio galingumo ir aukščiausios klasės serveriai ir darbo stotys tampa galingesnės;
• 1998 m. – „Intel“ tampa pagrindiniu „Science Talent Search“, prestižinės mokslinės stipendijų programos vyresniųjų klasių mokiniams, rėmėju;
• 1997 m. – „Intel“ tampa pagrindiniu didžiausios pasaulyje tarptautinio priešuniversitetinio mokslinio turnyro „International Science and Engineering Fair“ rėmėju;
• 1996 m. – prasideda „Intel Involved“ programa, skatinanti darbuotojus tapti savanoriais;
• 1995 m. – „Intel Pentium Pro“ procesoriai tampa 32 bitų darbo stočių ir serverių rinkos varomąja jėga;
• 1994 m. – „Intel“ išleidžia savo pirmąją aplinkosaugos, sveikatos ir saugumo ataskaitą;
• 1993 m. – pasirodo „Intel Pentium“ procesorius, tampantis daugialypės terpės revoliucijos dalimi;
• 1991 m. – pradedama „Intel Inside“ kampanija, paverčianti „Intel“ bendriniu vardu;
• 1990 m. – Gordonas Mūras (Gordon Moor) gauna JAV Technologijų nacionalinį medalį.
• 1980-ieji: kompiuteriai tampa asmeniniais; ­šio sektoriaus pionierius – „Intel“. Per dešimtmetį kompiuteriai tampa vis labiau prieinamesni vartotojams. „Intel“ pradeda filantropinę veiklą ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu mastu.
• 1989 m. – „Intel i860“ procesorius yra pirmasis komercijai skirtas mikroprocesorius su daugiau nei 1 milijonu tranzistorių;
• 1988 m. – įsteigta „Intel Foundation“;
•  1985 m. – „Intel“ pristato 32 bitų „Intel386“ mikroprocesorių, galintį vienu metu aptarnauti kelių programų užklausas;
• 1983 m. – Išradėjų šlovės muziejuje pristatomas Robertas Noisas (Robert Noyce);
•  1982 m. – pradėta „Intel Matching Grant Program“ skatinimo programa;
• 1981 m. – IBM pasirenka „Intel 8088“ procesorių savo pirmajam kompiuteriui;
• 1980 m. – „Intel“, „Digital Equipment Corp.“ ir „Xerox“ bendradarbiauja vystant „Ethernet“, kad kompiuteriai galėtų vienas su kitu susisiekti.
• 1970-ieji: gimsta asmeninių kompiuterių „smegenys“ – mikroprocesorius. Įsteigusi naują centrinę būstinę, diegdama tarptautinę infrastruktūrą ir tolimesnę produktų plėtrą, „Intel“ įžengia į tarptautinę areną.
• 1979 m. – „Intel“ debiutuoja „Fortune 500“ sąraše;
• 1979 m. – JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) apdovanoja Robertą Noisą Nacionaliniu mokslo medaliu;
• 1978 m. – „Intel“ pristato „Intel 8086“ procesorių, kuris tampa standartu;
• 1977 m. – „Intel 2910“ procesorius, pirmasis vieno lusto kodekas, naujas telekomunikacijų standartas;
• 1976 m. – pasirodo pirmieji mikrovaldikliai – 8748 ir 8048;
• 1974 m. – „Intel 8080“ – dauguma analitikų jį laiko pirmuoju tikru universaliu mikroprocesoriumi, kuris panaudojamas nuo šviesoforų iki kasos aparatų;
• 1972 m. – Penange (Malaizija) įkurta pirmoji tarptautinė „Intel“ gamykla;
• 1972 m. – pasirodo „Intel 8008“ – pirmasis 8 bitų mikroprocesorius;
• 1971 m. ­– pradėta prekyba „Intel“ akcijomis biržoje, už jas surenkama 6,8 mln. JAV dolerių;
• 1971 m. – „Intel“ pristato savo pirmąjį mikroprocesorių – 4004;
• 1970 m. – „Intel“ savo centrinę būstinę įkuria Santa Klaroje, Kalife.
• 1960-ieji: formuojasi naujas sektorius, kuriam reikia naujų lyderių. Akademinis elitas sukuria kompaniją, kuri vėliau taps pasauline tour de force. Taip prasideda „Intel“ istorija.
• 1969 m. – pirmasis „Intel“ produktas – „3101 Schottky“ dvipolė RAM; gimsta garsusis nukritusios „e“ raidės logo;
• 1968 m. – Gordonas Mūras ir fizikas Robertas Noisas įkuria „Intel“ („INTegrated ELectronics“ trumpinys);
• 1965 m. ­– Gordonas Mūras, „Fairchild Semiconductor“ fizikas ir chemikas, pateikia svarbią įžvalgą, vėliau žinomą Mūro dėsnio vardu, kuri padaro revoliuciją kompiuterių techninėje įrangoje.