„Bakutel 2008“: Azerbaidžane vertinama nafta ir technologijos

Tarptautinė paroda „Bakutel 2008“
Tarptautinė paroda „Bakutel 2008“

Azerbaidžano sostinėje vyko 14-oji tarptautinė telekomunikacijų ir informacinių technologijų (IT) paroda „Bakutel 2008“. Trečius metus iš eilės parodą kuruoja šios šalies prezidentas Iljamas Alijevas. Šiemet jį itin sudomino vaizdo duomenų perdavimo mobiliuoju telefonu galimybė.

IT padėtis šalyje >>>

Tarp parodos dalyvių – žymūs svečiai ir pasauliniai IT lyderiai >>>

„Išmanieji“ bankomatai iš Lietuvos >>>

Projekto „Bakutel“ vadybininkės Renos Abutalibovos teigimu, ši paroda vienas reikšmingiausių IT technologijų renginių Kaspijos regione. Šiais metais čia dalyvavo per 100 įmonių iš 21 pasaulio šalies. Tarp renginio rėmėjų buvo tokios bendrovės, kaip „Azerfon“, „Bakcell“, „Cisco Systems“, „Nokia-Siemens Network“ ir kt.

„Šiemet parodoje itin daug dėmesio buvo skiriama palydovinio ryšio sektoriui, ypač TV transliacijoms palydoviniu ryšiu. Taip pat daug dėmesio sulaukė IP telefonijos, belaidžio ryšio, skaitmeninės televizijos paslaugos“, – sakė R. Abutalibova.

IT padėtis šalyje

Azerbaidžano ryšių ir informacinių technologijų ministro Ali Abasovo teigimu, šiemet baigiama vykdyti ryšių ir IT plėtrai skirta Vyriausybės programa. Joje taip pat buvo numatytas vietinio šviesolaidinio tinklo ir duomenų perdavimo juo sistemos kūrimas. Jau šiandien Baku ir kiti didieji šalies miestai turi galimybę keistis duomenimis 10 Mb/s greičiu. Taip pat pradėtas paštams skirtas projektas, kurį įgyvendinus gyventojai galės atlikti įvairias finansines operacijas pašto skyriuose.

Azerbaidžano ryšių ir IT ministro pavaduotojas Ilmatis Mamedovas informavo, jog Tarptautinio ekonominio forumo, vykusio 2008 m. Davose, duomenimis, Azerbaidžanas pirmauja tarp NVS šalių informacinių telekomunikacinių technologijų plėtros srityje.

Azerbaidžano ryšių ir IT ministro pavaduotojas Elmiras Velizadė teigė, kad interneto vartotojų skaičius šalyje jau siekia 1 mln., o tai rodo, kad 12 iš 100 gyventojų naudojasi internetu. Duomenų bazėje šalis jau turi apie 7 000 puslapių. Čia jau įgyvendinti „Nacionalinio kompiuterio“ ir „Elektroninės mokyklos“ projektai. Rimtai rengiamasi kurti el. valdžios portalą, o 2015 m. planuojama įdiegti skaitmeninę televiziją.

Laikraščio „Internet News“ vyriausiojo redaktoriaus Ruslano Novruzovo teigimu, šalyje kol kas nėra itin pelningų ir sėkmingų internetinių projektų. Priežastis aiški – nepakankamas šių sričių finansavimas. Išimtimi galima laikyti tik informacinius portalus.

Tarp parodos dalyvių – žymūs svečiai ir pasauliniai IT lyderiai

Vietinė telefoninių ryšių bendrovė (BTRIB) parodoje pristatė sparčiojo interneto bei „Triple Play“ paslaugas. Ši įmonė tiekia IP televiziją telefono linijomis. Beje, norint matyti šią skaitmeninę televiziją ir jos siūlomus 70 kanalų Baku gyventojams reikia sumokėti 8 manatus (apie 8 eurus). Šis projektas dar tik pradėtas įgyvendinti ir jam dar reikia išsikovoti vietą rinkoje.

Įmonė „Silver Key Technologies Azerbaijan“ sukūrė mokėjimo internetu paslaugų sistemą. Bendrovės vadovo Farido Ismailzadės teigimu, ši sistema šalyje pradės veikti 2009 metų birželį. El. prekybos, anot F. Ismailzadės, šalyje nėra būtent dėl to, kad nebuvo diegiama mokėjimo internetu paslauga.

Pirmą kartą parodoje buvo galima išvysti pasaulinį televizijos tinklą ORT (pirmasis kanalas), pristatantį penkių kanalų „skaitmeninę televizijos šeimą“, skirtą įvairaus amžiaus žiūrovams. Tai vaikams skirtas kanalas „TV auklė“, visą parą transliuojamas kulinarinis kanalas „TV kavinė“, „Pirmojo muzika“, pristatanti pačių įvairiausių žanrų rusų estradą, „Kino namai“ – vertinantiems šalies kino produkciją bei „Laikas“ – biografijų mėgėjams.

Populiarumo nestigo ir bendrovės „Microsoft“ atstovams, kurių stende buvo galima susipažinti su produktais „Windows Vista“ ir „Microsoft Office“ azerbaidžaniečių kalba bei nauja „Internet Explorer 8“ versija.

Labiausiai laukiamas svečias parodoje buvo garsus matematikas, daugelio universitetų bei akademijų garbės daktaras, Kalifornijos universiteto profesorius Berklis Liutfi Zadė. Po keleto metų mokslininkas vėl aplankė gimtinę norėdamas susipažinti su šalies IT sektoriaus plėtra bei užmegzti ryšius tarp JAV ir Azerbaidžano universitetų.

„Išmanieji“ bankomatai iš Lietuvos

Tarp finansų ir banko sektoriaus darbuotojų lyderiu tapo vienintelės Lietuvos bendrovės „Penki kontinentai“ paviljonas. Ši Lietuvos įmonė, šiuo metu užimanti 72 procentus savo šalies bankinės įrangos rinkos, Azerbaidžane dirba jau daugiau nei 10 metų ir čia yra įkūrusi antrinę įmonę „Penki kontinentai Baku“.

Bankines technologijas diegiančios kompanijos BS/2 Informacinių technologijų skyriaus vadovas Žanas Ratomskij parodos lankytojams ir dalyviams surengtoje konferencijoje pristatė Lietuvos bendrovės sukurtą bankomatų tinklų valdymo sistemą „ATMiQ“, bankomatais vykdomų mokėjimų sistemą „iQpay“, savitarnos įrenginių monitoringo ir vaizdo stebėjimo sistemą „ATMeye“, kasos seifų valdymo sprendimą „Smart Safe“. Visi pristatyti sprendimai įprastą bankinę įrangą paverčia intelektine, tai yra bankomatas geba „mąstyti“ ir priimti geriausius sprendimus. Be to, šioje parodoje pirmą kartą Azerbaidžano rinkai BS/2 pristatė „Wincor Nixdorf“ sukurtą įrangą, skirtą mažmeninės prekybos sektoriui, degalinėms.


Pasak specialisto, „Penkių kontinentų“ stende „Bakutel 2008“ lankytojai daugiausia laiko praleido prie bankomato, turinčio grynųjų pinigų priėmimo funkciją.

„Į bankomatą įdėję savo mokėjimo kortelę daugelis negali atsitokėti „savo“ sąskaitoje pamatę 1 tūkst. manatų (apie 1 tūkst. eurų)“, – įspūdžiais iš parodos dalijosi Ž. Ratomskij.

Kita „Penkių kontinentų“ įmonė „Ashburn International“ pristatė elektroninių mokėjimų ir lojalumo programų sprendimus.

Beje, „Penkių kontinentų“ stendą aplankė ir nacionalinės Azerbaidžano televizijos žurnalistai.

Azerbaidžano teritorijoje, užimančioje 86,6 tūkst. kv. km, šių metų duomenimis, yra apie 8 699 000 gyventojų. Didžiausią šalies eksportuojamų produktų dalį užima nafta ir naftos produktai. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje – šiek tiek daugiau nei 804 doleriai (apie 633 eurus).