Vienuolės nuopuolis ir atgaila

„Sesuo Andželika jau septyneri metai gyvena vienuolyne. Pagimdžiusi nesantuokinį sūnų, ji buvo uždaryta griežtos tetos paliepimu. Visos vienuolės mintys – apie sūnų, kurio likimas jai nežinomas. Vienuolyne apsilanko teta, išdidžioji kunigaikštienė, siekianti priversti Andželiką atsisakyti savosios palikimo dalies. Ji abejingai praneša, kad Andželikos sūnus prieš porą metų mirė. Žinia sugniuždo Andželiką: apimta didžiausios nevilties ji nusižudo. Prieš mirtį Andželika prašo Dievo motinos atleidimo. Jos meilė sūnui atperka kaltę."

Taip glaustai ir paprastai išdėstytas Dž. Pučinio operos „Sesuo Andželika", kurios premjera įvyko praeitą savaitgalį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, siužetas. Ši trumpa istorija išreikšta muzika, kurios įtaiga ir galia įtraukia klausytoją į žodžiais neišreiškiamus išgyvenimus. Pamaldumas ir dieviškumas, nuopuolis ir atgaila, skausmas ir viltis – visa tai apima vieno veiksmo opera.

Giacomo Puccini (1858–1924) – vienas žymiausių visų laikų kompozitorių. Garsiausios jo operos – „Madam Baterflai", „Bohema", „Toska", „Turandot" – daugelį dešimtmečių skamba pasaulio operos teatrų scenose, jų grožis ir galia žavėjo ne vieną klausytojų kartą. Kiek mažiau žinomos, tačiau tikrai vertos dėmesio yra „Triptiką" sudarančios trys vienaveiksmės kompozitoriaus operos „Apsiaustas", „Džanis Skikis" ir „Sesuo Andželika". Šie trys kūriniai, kurie dažnai (nors nebūtinai) statomi kartu, be galo kontrastingi: opera „Apsiaustas" tamsi, kupina smurto ir siaubo, „Džanis Skikis" žavi grakščiu, kartais siautulingu humoru, o „Sesuo Andželika" priverčia susimąstyti apie dvasingumą ir atleidimą.

„Triptiko" premjera įvyko 1918 m. gruodžio 14 d. Niujorke, po metų jis buvo pastatytas Romoje.

Sentimentali religinė drama apie nusidėjusią ir atgailaujančią vienuolę Pučiniui buvo ypatinga. Ilgą laiką norėjęs sukurti tris vienaveiksmes operas, kompozitorius vargo, ieškodamas tinkamo libreto, kol jo nepasiūlė buvęs žurnalistas, pjesių, libretų autorius ir „La Scalos" bei „Reale" teatrų režisierius Dž. Forcano. Keistas atsitiktinumas – Pučinis turėjo seserį vienuolę, ir ši tema jį iškart labai sudomino. Kuomet kūrinys buvo baigtas, kompozitorius nusprendė, kad jį turėtų išklausyti ir įvertinti pačios vienuolės. Savo norą Pučinis įgyvendino, paskambinęs operą Vikopelago vienuolyne, kuriame jo sesuo buvo motinėlė. Įdomu tai, kad nepaisant vienuoliškai disciplinai prieštaraujančio operos turinio, vienuoles ji sujaudino iki širdies gelmių. „Ši opera išpirks visas mano nuodėmes", - taip apie „Seserį Andželiką" pasakė didysis kompozitorius.

Lietuvos operoje prie šio „Sesers Andželikos" pastatymo dirbo žinomi menininkai: dirigentai J. Aleksa ir M. Staškus, režisierius E. Domarkas, scenografijos ir kostiumų dailininkas H. Ciparis, choro vadovas Č. Radžiūnas. Premjerose pagrindinį, sudėtingą ir įspūdingą sesers Andželikos vaidmenį atliko Inesa Linaburgytė ir Irena Milkevičiūtė. Pastatyme dalyvauja ir daugiau Lietuvos operos žvaigždžių, kurių darbo rezultatas - tikrai graži opera.

Spektaklį sudaro 2 dalys: pirmoji – „Sesuo Andželika", antroji – jau seniau Lietuvos publikai pristatyta kita Pučinio opera – komiškasis „Džanis Skikis", apie kurią šiame elektroniniame žurnale rašėme anksčiau. Taigi po gailesčio ašarų laukia smagus juokas – patikėkit, tai tikrai neblogas sėkmingo vakaro receptas muzikos mylėtojui.

 

Kiti straipsniai apie operas „Penki kontinentai Online"

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Lietuvos teatrų tinklapiai