Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo 1 žmogus; kas 3 sekundes pasaulyje kas nors bando nusižudyti. Ar minėjimai ir šventės padės įveikti šią niūrią statistiką?
Savižudybė – poelgis, sąlygotas biologinių, biocheminių, kultūrinių, socialinių, asmeninių, psichologinių, filosofinių sąmonės ir pasąmonės veiksnių.
Lietuvoje 2001 m. nusižudė 1535 žmonės. 2001 m. Lietuva savižudžių skaičiumi Europoje pirmavo (44,1/100 000). Po mūsų sekė Latvija (34/100 000), Estija (33/100 000), Rusija (39/100 000), Vengrija (32/100 000). Kiekviena savižudybė stipriai paveikia nusižudžiusio artimuosius. Remiantis užsienio mokslininkų duomenimis, mėginimų nusižudyti būna nuo 10 iki 20 kartų daugiau nei nusižudymų. Mėginimų nusižudyti statistikos, baigtų epidemiologinių tyrimų Lietuvoje kol kas nėra. Dažniau mėginama žudytis jauname amžiuje. Visų savižudybių ypatumas – didžiulė ambivalencija, sąmoningas ar nesąmoningas svyravimas tarp prieštaringų tendencijų – noro gyventi, sulaukti pagalbos bei palengvėjimo ir sykiu noro negyventi. Kadangi savižudybę sukelia daugybė įvairių veiksnių, svarbu taikyti adekvačias pagalbos priemones. Prevencija – tai įvairios priemonės, panaikinančios sąlygas, kurios gali sukelti savižudybės grėsmę: imtis ko nors, kad būtų užkirstas kelias savižudybei. Savižudybių prevencijoje labai svarbu mokėti pastebėti gresiančios savižudybės pavojų ir padėti tokiems žmonėms gauti atitinkamą pagalbą.
Vyrų nusižudo daugiau nei moterų (santykis 3,5:1). Svarbus savižudybių dažnėjimo veiksnys yra socialinės ir ekonominės permainos, tačiau savižudybių skaičiaus augimas pastebėtas ir socialinio bei ekonominio stabilumo laikotarpiais. Alkoholio vartojimo (pvz., Baltijos šalyse ir Rusijos Federacijoje), galimybės lengvai įsigyti svaiginamųjų medžiagų (Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje) ir šaunamųjų ginklų (Salvadore ir JAV) sutampa su savižudybių dažniu. Savižudybės yra pagrindinė jaunų žmonių (15-34 m.) mirties priežastis. Visuomenė netenka savo narių aktyviausiais jų gyvenimo metais. Bandymų nusižudyti skaičius gali būti iki 20 kartų didesnis. Dažniausias psichikos sutrikimas, skatinantis savižudybę, yra depresija, nors sergančių šizofrenija savižudybių skaičius taip pat didelis. Ketinantys nusižudyti ir depresijos ištikti asmenys dažniausiai bendrauja su bendrosios praktikos gydytojais, tačiau tik maža dalis depresijų teisingai diagnozuojama ir gydoma. Savižudybė dažnai siejama su psichotropinių medžiagų vartojimu. Nesvarbu, ar jas vartoja pats savižudis, ar jo šeimos nariai. Daug savižudybių kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse pastaruoju metu buvo susiję su alkoholio vartojimu.
Nepriklausomoje Lietuvoje (oficialūs duomenys nuo 1924 m.) savižudybių pasitaikydavo retai, kelis kartus rečiau negu Estijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse (pvz., 1930 m. Lietuvoje 100 tūkst. Gyventojų teko 9 savižudybės, Estijoje ir Vengrijoje – apie 30). Po Antrojo pasaulinio karo savižudybių skaičius nuolat augo.
Lietuvoje daugiau žmonių nusižudo didžiuosiuose miestuose (53 proc. visų savižudybių), tačiau pagal skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų, kaime šis rodiklis dvigubai didesnis nei mieste. Per pastaruosius 20 metų Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei moterų. 2000 metais nusižudė 1317 vyrai ir 314 moterų, 2001 m. – 1257 vyrai ir 278 moterys. Pagal amžių didžiausios rizikos grupė Lietuvoje dabar yra 40-49 m. amžiaus kaime gyvenantys vyrai ir 40-49 m. bei vyresnės nei 75 m. moterys, miesto ir kaimo gyventojos. Per pastaruosius 10 metų paauglių savižudybių padaugėjo 55,8 proc. staigų savižudybių sumažėjimą aštuntojo dešimtmečio viduryje lėmė du veiksniai – griežtas alkoholio pardavimo ir vartojimo ribojimas bei Sovietų Sąjungoje prasidėjusi politinė pertvarka. Alkoholio pardavimo apribojimas teigiamai lėmė daugelį medicininių rodiklių – sumažėjo traumų, alkoholio sukeltų psichozių, mirtingumas.
Tyrimai rodo, kad savižudybių prevencija gali būti efektyvi, tik reikia veikti vieningai. Svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams ir jaunimui, efektyviai gydyti psichikos sutrikimus, kontroliuoti rizikos veiksnius.
Kokia yra dabartinė mūsų visuomenės psichikos sveikata?
Statistika rodo, kad vis didėja skaičius vaikų, netenkančių tėvų globos, gausėja asocialių šeimų skaičius. Ypač blogėja padėtis kaimo regionuose. Tarp siūlomų pagalbos būdų Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas mini šeimų konsultavimą, švietimo prieinamumą. Norima pasakyti, kad šioje srityje labiau reikia aiškaus valstybės požiūrio, negu papildomų lėšų, - jų, kaip patys suprantame, negali būti daugiau nei uždirbame.
Komitetas išreiškė susirūpinimą tuo, kad smurto ir prievartos prieš vaikus tema Lietuvoje vis dar yra apeinama, nėra atitinkamos politikos ir priemonių, kuriomis būtų stengiamasi kovoti prieš smurto ir kitokios prievartos plitimą šeimose, nepakankamas tokių priemonių finansavimas. Trūksta mokslinių tyrimų, kurie leistų išsiaiškinti smurto mastą Lietuvoje, stinga visuomenės švietimo, kuris padėtų keisti visuomenės požiūrį į šiuos reiškinius.
Pastaruoju metu kelia susirūpinimą ir augantis vaikų bei jaunuolių savižudybių skaičius. Ir nors komitetas ragina skirti pakankamus išteklius ir parengti išsamią sveikatos politiką bei programas, kuriomis būtų siekiama pagerinti vaikų sveikatos būklę, valstybė dažnai rūpinasi antraeiliais dalykais - naftos, dujų ūkiu, paversdama šias problemas pačiomis svarbiausiomis tautos problemomis. Tokia padėtis vis labiau verčia susimąstyti apie tai, jog žmogiškieji ištekliai vis daugiau nuvertinami, jog vaikai auklėjami gaivališkos rinkos sąlygomis, nesuteikiant galimybės suvokti, jog rinka - tai tik mūsų vidinė laisvė, kuri turi apimti ir meilės artimui suvokimą, ir broliškos meilės elementus. Auginami egoistai, siekiantys naudos tik sau ir kopiantys per kitų galvas. Tie, kurie nesugeba ar nenori gyventi pagal vilkų dėsnius, paliekami likimo valiai. Dėl to nevilties apimti vaikai ir jaunimas imasi drastiškų priemonių savo protestui reikšti: daugėja savižudybių (šiemet jų net penktadaliu daugiau nei pernai), paaugliai padaro vis daugiau nusikaltimų ir teisės pažeidimų, mažėja norinčiųjų lankyti mokyklą ir pan. Galime kaltinti valstybę, kad ji nesirūpina, tačiau ar nevertėtų atsisukti į save?
Jaučiatės pavargęs? Pasirūpinkite savimi,
atlikite testą.
Valstybinio psichikos sveikatos centro svetainė>>