R.Paksas: Rolando giesmė dar nesugiedota

Birželio 10-ąją Lietuvos Prezidentui Rolandui Paksui sukanka 47-ri. Mūsų politikos apžvalgininko pamąstymai apie šį politiką. Tiesą sakant, mano kaip eilinio Lietuvos rinkėjo nuomonė apie šį žemaitį po sausio pradžioje įvykusį antrąjį šalies vadovo rinkimų turą kiek pasikeitė. Prisipažinsiu: balsavau už V.Adamkų. Nuosaikumas, patirtis, galantiškumas… R.Pakso 100 prezidentavimo dienų parodė, kad gana aštri, populistinė ir net gruboka rinkimų retorika, kaip ir pranašavo artimiausia Prezidento bendražygė D.Kutraitė-Giedraitienė, taip ir liko rinkimų programos popieriuose… Tai gerai. Nes buvęs konservatorių lyderis ir kone svarbiausias oponentas V.Landsbergis vos tik pasibaigė I rinkimų turas visus išgąsdino “fašistuojančių jėgų veržimusi į valdžią” ir kvietė burtis į antifašistinį frontą. Tuomet iš tikrųjų tam buvo rimtos priežastys. R.Pakso rinkimų kampaniją puošė reichsmaršalo Geringo erelis, ko gero, turėjęs reikšti ne tiek nacistinę simboliką, kiek veržlumą, agresyvią ir radikalią politiką. Tuomet naktiniame TV4 eteryje D.Kutraitė-Giedraitienė, paklausta, ką ji mano apie sutapimus su Hitlerio herbu, nervingai pamokė, kad tokiu būdu žurnalistai siekia apdergti savo kraštą… Pretekstą panašioms mintims davė ir R.Pakso rinkimų programa. Šūkiai “Tvarka bus”, “Diktatūra mafijai” ne tik kad buvo dviprasmiški, bet ir dvelkė sena diktatorių laikų dvasia. Ko gero, šią rinkimų atributiką reiktų priskirti rizikingai R.Pakso štabo marketingo išmonei, nors apskritai tolesni įvykiai parodė, kad įžūlumas šiuolaikinėje politikoje atneša sėkmę. Radikalią R.Pakso rinkimų programą taip pat laikėme diktatūros kanonada. Pats pretendentas per naktinę TV laidą paklaustas, kodėl jo programa tokia radikaliai populistinė, atsakė klausimu: pateikite nors vieną pavyzdį, kad ji populistinė… Taip, iš tiesų: ar užsienio politikos nuostata, kad “iš integracijos į ES ir NATO būtina išspausti maksimalią naudą”, yra populistinė? Ar mokesčių mažinimas ir verslo išlaisvinimas irgi yra labai radikalu? Ar tai, kad “žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis” – toli nuo tiesos? Žemdirbių streikai tai įrodė… Netgi kaltinimai, kad R.Paksas pasisuks veidu į Rytus, kol kas nepasiteisino. Tiesa, jis savo programoje ragino aktyviau bendradarbiauti su Rusija ir Ukraina, bet iškart po inauguracijos pasuko aplankyti Lietuvos medikų Afganistane, paskui – Irake, aplankė Rygą, po to Briuselį, Paryžių. Maskva – dar ateities planuose. Tai, kad gerėja santykiai su didžiąja Rytų kaimyne, sėkmingai sprendžiami Kaliningrado klausimai, o Premjeras buvo išsiųstas į Kijevą – šiuolaikinės aktyvios užsienio politikos, kuri yra Prezidento veiklos prioritetas, rezultatas. Pasitikėjimo R.Paksui nei pridėsi, nei atimsi. Šimtadienio proga (likus iki gimtadienio 5 dienoms) Prezidentas sau parašė, iš pirmo žvilgsnio, nekuklų pažymį: septynis su puse. Tačiau pagal senąją vertinimo sistemą tai būtų trejetas su pliusu. Mažoka. Jau bent dėl to, kad per šį pusmetį pasirašyta sutartis dėl stojimo į ES, šampano vertas referendumas dėl narystės ES, energingai forsuojamas Aljansas. O šiaip, kaip rašė “Respublika”, per 100 dienų Lietuva nesugriuvo, ir tai geras ženklas. Pats Prezidentas per spaudos konferenciją apskaičiavęs, kad mūsų valstybė egzistuoja 205 312 500 dienų, taigi 100 dienų – tėra mažytė mūsų istorijos akimirka. R.Paksas – irgi akimirka. Nors ir trečiasis prezidentas atkūrus Nepriklausomybę, septintasis – nuo 1918-ųjų. Nors ir vienas jauniausių šalies vadovų, nors ir puikiai valdo motociklą, kaip kregždė nardo padangėje, nors ir gimė per didelę audrą… Iš milijonų akimirkų, milijonų asmenybių, kas jos bebūtų – suskirdusiais delnais žemdirbys, gatvės šlavėjas ar Prezidentas – ir susilipdo valstybė, tauta, jos istorija. *** O gal sugalvosite LR Prezidentą su gimtadieniu el. atviruku ? Kaži, kiek sveikinimų atrems Prezidento pašto dėžutė.