Seimo rinkimai: balsuokime už neatbukusius politikus

Ateinantį sekmadienį, birželio 15 dieną, Okupacijos ir genocido dieną, vyks keturių naujų Seimo narių rinkimai Vilniaus Senamiesčio, Antakalnio ir Šeškinės bei Panevėžio Nevėžio – vienmandatėse rinkimų apygardose. Birželio 14-15 dienų gedulo atmosfera uždeda savotišką liūdesio ir pasyvumo spaudą ant bet kokios viešos kampanijos, o tuo labiau – ant rinkimų. Seimo reitingai ir taip nėra aukšti, todėl sumanymas rengti plebiscitą tokiu metu (be to – šienapjūtė, daržai ir sodai, poilsio sezono pradžia pajūryje) iš anksto nuteikia (neduok Dieve!) nesėkmei. Šie “mini” rinkimai šalies mokesčių mokėtojams kainuos apie 600 000 litų. Demokratija visur kainuoja brangiai. Ji – brangi ir įnoringa ponia, reikalaujanti nemažai investicijų, dėmesio ir vis naujų aksesuarų. O čia dar politikai jai pakiša koją: po įvykusių Prezidento rinkimų R.Paksas išsivedė keletą savo pagalbininkų į Prezidentūrą, o Panevėžyje parlamentaras tapo meru. Apskaičiavus, toks Seimo narių bėgimas į valdžios Olimpą biudžetui kainavo virš pusės milijono litų. Brangūs tie politikai, išlaidi ta demokratija… Iš tiesų, kol kas galima tik spėlioti, ar rinkėjai bus pakankamai aktyvūs ir ar apskritai rinkimai šiose keturiose rinkimų apygardose įvyks. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimai vienmandatėse rinkimų apygardose laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja daugiau kaip 40 proc. rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Tai ne toks jau žemas barjeras, ypač kai rinkimai vyksta ne visoje šalyje, o tik keliose apygardose. Bet optimizmo įkvepia mūsų ir kaimynų nesena patirtis: balsuojant už narystę ES tiek lietuviai, tiek lenkai gerokai išbandė euroentuziastų kantrybę, kol pagaliau viskas baigėsi geriau negu tikėtasi – tiek viena mažesniųjų Europos šalių, tiek didžiausioji balsavo už integraciją. Gerai būtų, kad šis lietuviškas-lenkiškas scenarijus (kai kas sako – fenomenas) pasikartotų šį sekmadienį. Bet nenuspėjamasis Lietuvos rinkėjas, tuo labiau – miestietis, gali iškrėsti ir nevykusį pokštą, kuris po kiek laiko tam pačiam rinkėjui ir mokesčių mokėtojui vėl suduos per piniginę pusmilijonine suma… Daugelis rinkėjų puikiai suvokia, kad šie rinkimai, kai iki naujųjų Seimo rinkimų liko mažiau negu pusantrų metų, pagal savo svarbą yra ne tokie, kokie buvo anksčiau. Rinkėjų nusiteikimą balsuoti papildomuose rinkimuose parodys antradienį prasidėjęs ir keturias dienas vyksiantis balsavimas paštu. Gal todėl atėjusiems balsuoti žmonėms, kaip ir referendume dėl narystės Europos Sąjungoje, bus dalijami lipdukai su užrašu “Aš balsavau”. Tik ar jie padės, klausia “Kauno dienos” apžvalgininkas St. Jokūbaitis? Juk šį kartą negirdėti, kad didžiausią mažmeninės prekybos įmonių tinklą Lietuvoje valdanti “Vilniaus prekyba” už tokius lipdukus su didelėmis nuolaidomis pardavinėtų alų ir skalbimo miltelius… Taigi paskatų ateiti prie rinkimų urnų beveik nebeliko – nei materialių, nei politinių. Bet yra viena – mūsų piliečio pilietinis požiūris į Lietuvoje sparčiai vykstančius procesus. Jeigu jau balsavome už taip visų kritikuotą ES, pasisakome už stojimą į koneveikiamą NATO, tai būtų amoralu atsukti nugarą savo valdžios institucijai – parlamentui. Žinoma, ir 137 Seimo nariai sugeba spaudyti balsavimo mygtukus (dar ir už kaimyną). Ne čia problema. Jeigu mes norime pasitikėti savo politiniais pasiuntiniais aukščiausiame valdžios ešelone, jeigu jį peikiame ir linčiuojame, tai ženkime ir kitą žingsnį: padėkime jam formuotis bei papildykime jį gabiais jaunais šiuolaikiniais ir nuo politikos neatbukusiais politikais. Tai – ne nuoga agitacija. Tai – natūralus piliečio poreikis. Nuotrauka Gedimono Žilinsko (ELTA)