Lietuva - Latvija: karo nuojauta
Ar staiga įkaitę ir lietučiu nuolat atgaivinami vidurvasario orai, ar svaiginančios lietuvių šventės, ar pasididžiavimą keliantis išgražėjęs Vilniaus centras, - nežinia kas lėmė besikomplikuojančius Lietuvos santykius su artimiausiais kaimynais.
Faktų visa virtinė. Antai Lietuvos diplomatai nepanoro dalyvauti Baltarusijos nacionalinės šventės iškilmėse, nes esą Minsko paradui vadovavo garsus Sausio 13-osios žudynių Vilniuje iniciatorius. Nors incidentų dėl tranzito į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją mažėja, tačiau santykius su Rusija ėmė komplikuoti prie Kuršių nerijos pradėtas eksploatuoti Rusijos naftos telkinys D-6.
Tačiau didžiausias pavojus, kad tie santykiai paaštrėjo su baltiškaisiais mūsų kaimynais - latviais. Ši beveik milijonų gyventojų mažesnė baltų tauta kaip niekada aštriai ėmė reaguoti į kiekvieną Vilniaus žingsnį, kaip kažkada lietuviai jautriai reaguodavo į estų išsiveržimą ekonomikos ir kitose srityse.
Pastarosiomis dienomis kaimyninių šalių lyderiai įvairiai vertino šio konflikto (nesakytume - karo) priežastis ir pasireiškimus. Pabandykime juos sudėlioti, vengiant išsamesnių apibendrinimų.
EKONOMIKA
Lietuvos santykių su kaimynine Latvija paaštrėjimo priežastimi laikomas visas kompleksas veiksnių, tarp jų ir ekonominiai.
Lietuvos premjeras A.Brazauskas ketvirtadienį Seime sakė, jog Vyriausybė nemato padariusi kokių nors "grubių klaidų reguliuodama santykius su Latvija", pridūręs, jog "šaknys yra gilesnės". Viena iš priežasčių, pasak premjero, yra Latvijai labai nenaudingas prekybos balansas su Lietuva.
"Eksportas ir importas, kaip jūs žinote, labai smarkiai skiriasi ir, kiek aš atsimenu skaičius, mūsų eksportas į Latviją sudaro beveik 2 mlrd. litų. Tai yra didžiulė apimtis", - sakė A.Brazauskas.
"Vilniaus prekybos" įmonės, kurios dygsta kaip grybai Latvijos ir dabar Estijos teritorijoje, žinoma, sukelia tam tikras emocijas", - pridūrė premjeras.
Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė Seime pareiškė apgailestavimą dėl Latvijos veiksmų, siekiant riboti Lietuvos eksportą. "Lietuva elgiasi kaip civilizuota partnerė, deja, kaimynai naudoja jėgą", - sakė ministrė.
PREKYBA
Naujos "Maximos" parduotuvės Rygoje atidarymas su dainomis ir šokiais įvyko gedulo dieną - birželio 14-ąją ir tai papiktino kai kuriuos latvių pareigūnus, penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
"Esu labai pasipiktinęs lietuvių prekybininkų požiūriu į mūsų valstybę. Tai parodo jūsų prekybininkų požiūrį į Latviją. Tikiuosi, jog mūsų veiksmai padarys įtaką lietuvių prekybos centrams ir privers juos užsidaryti per dvi savaites",- sakė Latvijos žemės ūkio ministras Martinis Ruozė.
KAS KAM PAKIŠO KIAULĘ?
"Dabar Lietuvos ekonomika yra labai sustiprėjusi, kaip ir verslininkų sugebėjimai užkariauti rinką", - mano A. Brazauskas. Pasak jo žodžių Seime, tai sukelia tam tikrą reakciją iš Latvijos pusės.
Premjero teigimu, prekybos balansas dabar yra Latvijai nenaudingas - mūsų šalies prekių eksportas į šią šalį palyginti didelis, ir ne tik naftos produktų, bet ir maisto produktų dėka, kalbėdamas apie Lietuvos verslo sėkmę Latvijoje Vyriausybės vadovas išskyrė ir didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklą "VP Market", kurio parduotuvės "kaip grybai dygsta" ne tik minimoje Latvijoje, bet ir Estijoje.
Aukščiausi Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lietuva prieš Latviją nesiims griežtų veiksmų, o susidariusius klausimus spręs remiantis pasirašytomis sutartimis bei tarptautiniais įsipareigojimais.
Latvijai savo kiaulienos rinką stengiantis apsaugoti importo apribojimais, nesutarimai tarp jos ir Lietuvos jau gavo saugomų produktų - kiaulių, kiaušinių, sūrelių - karų pavadinimus. Nuo šio ketvirtadienio įvestus papildomus muito mokesčius kiaulių importui ir muitų tarifų kvotas įvežamai kiaulienos produkcijai nepagrįstais laiko ir Lietuva, ir Estija.
ISTORIJA
Pastaruoju metu kilę nesutarimai su Latvija gali siekti vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo laikus. Tokią užuominą padarė ketvirtadienį Seime premjeras Algirdas Brazauskas, atsakydamas į parlamentarų klausimus dėl pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Latvija.
"Galbūt reikėtų paieškoti daugiau ir gilesnių šaknų. Istorikai dabar diskutuoja dėl to dokumento, kuris taip garbingai buvo atvežtas iš Berlyno. Jūs jo turinį turbūt šiek tiek žinote", - sakė Seime premjeras.
A.Brazauskas kalbėjo apie trečiadienį į Vilnių atvežtą vienintelį išlikusį dokumentą su karaliaus Mindaugo antspaudu. 1255 metais pasirašytu dokumentu 1253 metais karaliumi karūnuotas Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui Livonijoje, kaip Lietuvos ir jos valdovo krikšto bei karūnavimo tarpininkui, Sėlos žemę. Sėlos žemė buvo dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Atsakinėdamas į parlamentarų klausimus premjeras Algirdas Brazauskas atmetė prielaidas, kad aukščiausi abiejų šalių pareigūnai leidžiasi į asmeniškumus, atsisakydami vykti į vieną ar kitą renginį.
APKARTINTA DABARTIS
Latvijos Seimo pirmininkė Ingrida Ūdrė mano, jog šalies prezidentei Vairai Vykei-Freibergai derėjo rasti laiko, kad galėtų dalyvauti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms skirtose iškilmėse.
"Aš išties nežinau, dėl kokių priežasčių prezidentė negali dalyvauti, bet manau, kad laiko vis dėlto derėjo rasti, kad tokiame lietuvių tautai svarbiame renginyje Latvijai būtų atstovaujama aukščiausiu lygiu", - sakė I.Ūdrė BNS korespondentui.
Seimo pirmininkė apgailestaudama pažymėjo, kad žiniasklaida V.Vykės-Freibergos atsisakymą dalyvauti iškilmėse sieja su vadinamuoju Latvijos ir Lietuvos "kiaulių karu" dėl Latvijoje įvedamų kiaulienos importo apribojimų.
Kaip žinome, Seimo pirmininkas A.Paulauskas taip pat atsisakė vykti į Latvijos Saemos 10-čio iškilmes.
SIENA
Santykius su Latvija apkartina dar viena labai svarbi aplinkybė: iki šiol Lietuva neturi veikiančios sienos sutarties su Latvija, ką neseniai įteisino su Rusija.
Tik pirmadienį Lietuvos ambasadorius Latvijoje Petras Vaitiekūnas per susitikimą su Latvijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininke Inese Vaidere įteikė jai Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo laišką, kuriame prašoma paspartinti Latvijos ir Lietuvos sienos sutarties ratifikavimo procesą.
Kaip sakė žurnalistams I. Vaiderė, Latvija yra suinteresuota kuo greičiau ratifikuoti sutartį, ir dabar įstatymo projektą dėl sutarties pakartotinai svarsto vyriausybė.
Anot komisijos pirmininkės, dar 1999 metais, kai vyriausybė svarstė šią sutartį, buvo priimtas sprendimas, kad iki jos ratifikavimo turi būti sudarytas susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir žemyniniame šelfe.
"Lietuva nepanoro sudaryti ekonominio bendradarbiavimo sutarties, todėl ir užsitęsė sienos sutarties ratifikavimas", - pabrėžė I. Vaiderė. Anot jos, Lietuva turėjo parodyti gerą valią ir sėsti prie derybų stalo, tada ir nebūtų buvę problemų dėl sienos sutarties ratifikavimo.
Sienos sutartis su Lietuva jau ratifikavo visos su ja besiribojančios šalys, taip pat ir Rusija, todėl Lietuvai kelia nuostabą tas faktas, kad Latvija šito dar nepadarė.
***
Tai štai kokios "juodos katės" šmižinėja skersai Lietuvos ir Latvijos santykių vieškelį. Negana to, kad Vilnius turi problemų su slaviškaisiais kaimynais, Lietuvos stojimą į ES ir NATO apsunkina trintis su broliais baltais. Žinoma, šias komplikacijas galima kildinti ir nuo karalių laikų ar nuo bermontininkų įsiveržimo į Lietuvą 20-aisiais, ar tiesiog palankesne Lietuvos padėtimi prie magistralės į Europą, geresne ekonomine situacija. Vis dėl to ta Europa akylai stebi dviejų kaimynių nešvarias varžybas ir, reikalui esant, tai primins ir Vilniui, ir Rygai.