Kas ta „purvinoji bomba“?
Tikriausiai po rugsėjo 11-osios tragedijos nebuvo dienos, kad žiniasklaida nekalbėtų apie terorizmą. Žinoma, daugeliui tai jau senai nusibodo. Tačiau informacijos gausoje susigaudyti tikrai nelengva: dažnai minimi mirtini ginklai, kurie iš viso niekada nebuvo panaudoti! Vienas jų – „purvinoji bomba“. Ko gero, tiksliau būtų sakyti angliškai – „dirty bomb“, nes daugiausiai apie ją kalba būtent britai bei amerikiečiai. Remdamiesi proamerikietiška (prohumaniška?) žiniasklaida, pabandėme atsakyti į 10 dažniausiai užduodamų klausimų.
Kas yra „purvinoji bomba“?
„Bomba, kurią gamintumėte, jeigu negalėtumėte pagaminti branduolinio ginklo“, – atsako dr. David Whitehouse, BBC mokslo naujienų redaktorius. Tiksliau sakant – tai įprasti sprogmenys, pvz., dinamitas, sudėti į vieną bombą kartu su radioaktyviomis medžiagomis. Bombai sprogus, radioaktyvios dalelės užteršia aplinką, todėl bomba ir pavadinta „purvina“ (angl. „dirty“ – purvinas, nešvarus). Be abejo, toks sprogimas gali padaryti ir įprastos žalos aplinkai bei žmonėms. Tai priklauso nuo to, kiek ir kokių sprogmenų naudota, kitų aplinkybių.
Ar sunku ją pagaminti?
Nesunkiau, negu įprastą bombą. Nereikia jokių ypatingų priemonių ir įrankių. Įprasti sprogmenys paskleis radioaktyvias medžiagas sprogimo metu. Daug sunkiau įsigyti minėtas radioaktyvias medžiagas, o ne padaryti pačią bombą. JAV dienraštis „The Washington Post“ 2002 kovą pranešė, jog prezidento Bušo administracija turi duomenų, kad Osama bin Ladeno teroristų tinklas „Al-Qaeda“ galbūt turi stroncio 90 ir cezio 137 (dažnai vogtų), kurie gali būti panaudoti gaminant „purviną bombą“. 2003 m. oficialios
britų tarnybos rado dokumentų Afganistane, mieste Herat, kurie leidžia tvirtinti, jog „Al-Qaeda“ sėkmingai pagamino mažą „purvinąją bombą“.
Ar „purvinoji bomba“ yra branduolinis ginklas?
Ne. Branduolinių ginklų veikimo principas grįstas branduolinėmis reakcijomis. Jų sprogimo galia tūkstančius kartų didesnė negu „purvinosios bombos“.
Ar „purvinoji bomba“ yra masinio naikinimo ginklas?
Galbūt, tačiau jos didžiausia galia slypi ne tiesioginiuose padariniuose (sužeisti ar netgi žuvę žmonės, sugriauti pastatai...), bet chaose ir panikoje, kurią sprogimas gali sukelti. Priklausomai nuo bombos konstrukcijos ir tipo, meteorologinių sąlygų bei žmonių evakuacijos greičio, aukų skaičius gali būti ir mažesnis, negu sprogus įprastai bombai. Tačiau panika ir evakuacija gali paralyžiuoti miestą. Be to, miesto išvalymas nuo radioaktyvių dalelių gali būti pakankamai ilgas. Prognozuoti pasekmes vietinei ekonomikai, žmonių nuotaikai ir elgesiui gana sunku.
Ką daryti, jei mano mieste sprogo „purvinoji bomba“?
Jei esate patalpose, uždarykite langus ir išjunkite bet kokią išorinę ventiliaciją. Tai neleis radioaktyviosioms dalelėms patekti vidun. Jei esate lauke, eikite į uždarą patalpą, išsimaudykite duše ir pasikeiskite drabužius. Pasilikite viduje, kol neišgirsite tolimesnių nurodymų iš specialiųjų tarnybų. Jei žmonės ims panikuoti, tai gali trukdyti specialiosioms tarnyboms dirbti, neutralizuoti pasekmes bei evakuoti (jei būtina) žmones. Tokiu atveju labiau tikėtina, jog gyventojai žus apimti panikos, pvz., autoavarijose, negu tiesiogiai nuo sprogimo.
Kokios medžiagos gali būti panaudotos gaminant „purvinąją bombą“?
Daugybė radioaktyvių medžiagų, kurios naudojamos pramonėje, medicinoje ar kariuomenėje. Plutonis ir uranas, ką tik panaudotas branduolinis kuras – pavojingiausios medžiagos, tačiau ir sunkiausiai gaunamos, labiausiai kontroliuojamos. Radis ar cezio izotopai, naudojami vėžiui gydyti bei rentgeno aparatuose, taip pat gali būti panaudoti, tačiau dažniausiai jie nėra tokie pavojingi.
Ar tokios radioaktyvios medžiagos yra atidžiai saugomos?
Ne visada.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (International Atomic Energy Agency) teigia, jog beveik kiekviena šalis turi „purvinajai bombai“ tinkamų medžiagų. Taip pat pranešama, jog dalis šalių tinkamai jų nesaugo. Ekspertai ypač susirūpinę padėtimi Pakistane, Indijoje ir kitose besivystančiose šalyse. Tačiau panašių problemų turi ir turtingos šalys. Raportuose teigiama, jog JAV panaudotas branduolinis ginklas taip pat saugomas silpnai. 2002 m. pavasarį JAV ir Rusija sutarė bendradarbiauti ir kartu rūpintis radioaktyviomis medžiagomis, prezidento Bušo administracija joms saugoti buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje skyrė 20 milijonų dolerių.
Ar „purvinoji bomba“ nors kartą buvo panaudota?
Ne. 2002 m. gegužę JAV buvo areštuotas įtariamas „Al-Qaeda“ teroristas, kuris planavo pagaminti ir panaudoti „purvinąją bombą“. Be to, anot Jungtinių Tautų raporto, 1987 m. Irakas išbandė vieną toną radioaktyvių bombų, bet savo idėjų atsisakė, kadangi pasiektas radiacijos lygis buvo per mažas.
Ar vieta, kurioje sprogo „purvinoji bomba“, gali būti vėl naudojama?
Galbūt. Gana paprasta „purvinoji bomba“, susprogdinta dideliame pastate, gali padaryti tiek žalos, jog pastatą gali tekti valyti kelis mėnesius, o tai kainuotų milijonus dolerių – panašiai kaip viename JAV Senato pastatų (Hart Senate Office Building) po 2001 m. juodligės laiškų „atakos“.
Kiek žmonių žūtų ar būtų sužeista sprogus „purvinajai bombai“?
Tai priklauso nuo bombos galingumo. Žmonės, esantys šalia sprogimo vietos, greičiausiai mirtų nuo tiesioginės sprogimo bangos ir sužeidimų. Keletas išgyvenusių galbūt mirtų po kelių savaičių paveikti didelės radiacijos. Kiti, buvę toliau, taip pat patirtų radiacijos poveikį, tačiau laikui bėgant jų sveikata pasitaisytų. Ekspertai teigia, jog galbūt ir nedaug, bet tikimybė susirgti vėžiu gyvenantiems sprogimo vietoje ar šalia jos būtų didesnė. Po rugsėjo 11-osios įvykių JAV mokslininkai teigia, jog padarinius numatyti ypač sunku.
Daugiau šia tema:
BBC NEWS | World | Americas | Analysis: Making a 'dirty bomb'
BBC NEWS | UK | Al-Qaeda 'was making dirty bomb'
TIME.com: The "Dirty Bomb" Scenario
U.S. Nuclear Regulatory Commission / Fact Sheet on Dirty Bombs