Kaip neišleisti per daug pinigų atsiskaitant kortele?

Net ir pasibaigus finansiniam sunkmečiui, daugelis žmonių ir toliau nori racionaliai tvarkyti pinigus – planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas, neišleisti daugiau ten, kur gali išleisti mažiau, pasirūpinti, kad reikalingiems dalykams pinigų užtektų, taip pat turėti šiokią tokią atsargą nenumatytiems atvejams. Norint sėkmingai planuoti ir kontroliuoti išlaidas teorinių žinių ne visada pakanka. Kartais koją pakiša įvairios silpnybės – gali pritrūkti praktinių įgūdžių, gali sušlubuoti atmintis, skaičiavimo gebėjimai, neužtekti disciplinos. Todėl kartais prireikia tam tikrų priemonių, kurios padėtų nepamiršti planų, nesuklysti skaičiuojant, nepasiduoti saviapgaulei.

Kaip planuoti ir kontroliuoti išlaidas

Populiariojoje asmeninių finansų valdymo literatūroje tiems, kurie turi ar nori sumažinti savo išlaidas, pirmiausia rekomenduojama užsirašyti visas savo išlaidas, kad sužinotų, kiek ir kam išleidžia ir rastų galimybių sutaupyti. Siūloma iš anksto nustatyti, kiek ir kam planuojame išleisti – atskirti pinigus, skirtus būtinosioms nuolatinėms išlaidoms (mokesčiams už būstą, paskolos įmokoms ir pan.), taip pat tuos, kuriuos norime sutaupyti. O likusius pinigus (grynuosius)  paskirstyti, pavyzdžiui, susidėlioti į vokelius. Galimi vokelių užrašai: „Maistui“, „Laisvalaikiui“ arba „Pirmai savaitei“, „Antrai savaitei“ ir pan. Taip sudaromos realios, galima sakyti, fizinės kliūtys išleisti daugiau, negu buvo planuota. Teigiama, kad išlaidas lengviau kontroliuoti, jei naudojami grynieji pinigai, o ne mokama kortele.

Tačiau laikai keičiasi. Grynųjų pinigų ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejų po truputį mažėja. Grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudas (grynųjų pinigų surinkimo, perskaičiavimo, saugojimo, pristatymo, bankomatų priežiūros ir apsaugos ir t. t.) pinigų tvarkytojai kuo toliau, tuo labiau linkę dalintis su tais, kas grynųjų pinigų labai nori. Todėl grynieji pinigai tampa brangiu malonumu. Ar atsiskaitydami mokėjimo kortele tikrai pakliūname į padėtį, kai nebekontroliuojame išlaidų?

Nuo atsiskaitymo priemonės gali priklausyti, kaip lengvai išslysta pinigai

Moksliniais eksperimentais įrodyta, kad tai, kaip lengvai atsisveikiname, išsiskiriame su pinigais, priklauso nuo, atrodytų, netikėtų veiksnių – nuo to, kaip pinigai atrodo (monetas esame linkę atiduoti lengvesne ranka negu banknotus, o raudono metalo ir lengvesnes monetas – lengviau negu geltono metalo ir sunkesnes, smulkias kupiūras atiduodame lengviau negu stambias) ir nuo mokėjimo formos – ar mokame grynaisiais pinigais ar kortele. Pavyzdžiui, įvairių šalių mokslininkai yra įrodę, kad tie, kas restorane atsiskaito kortele, palieka daugiau arbatpinigių negu tie, kas atsiskaito grynaisiais. Ten, kur atsiskaitymo vietose matomi mokėjimo kortelių leidėjų logotipai, klientai linkę tikėtis ir sutinka mokėti didesnes kainas negu ten, kur logotipai nėra matomi. Ir nors pinigus aukoti žmonės dažniau sutinka, kai aukos renkamos grynaisiais pinigais, tie, kas pasirenka paaukoti atsiskaitydami kortele, tikėtina, aukos didesnes sumas. Šie dėsningumai paaiškinami tuo, kad žmonėms lengviau priimti sprendimą pirkti (išleisti pinigus), jei tarp pirkinio gavimo ir pinigų atidavimo momentų yra laiko atotrūkis. Taip pat ir tuo, kad pažvelgę į kortelę nematome, kiek (ne daug) pinigų liko.

Kaip kontroliuoti išlaidas atsiskaitant kortele

Šiandien galimybių kontroliuoti išlaidas atsiskaitant kortele jau yra gerokai daugiau negu prieš gerą dešimtmetį. Kortelė – jau ne tik atsiskaitymo, bet ir išlaidų kontroliavimo priemonė.

Norint pasitikrinti kortelės likutį nebūtina žingsniuoti į banką, ieškoti bankomato ar laukti ataskaitos mėnesio pabaigoje. Naudojantis mobiliosios ar internetinės bankininkystės paslaugomis pasitikrinti galima bet kada.

Kiekvieną kartą atsiskaitę kortele, galime gauti SMS žinutę apie tai, kiek pinigų nurašyta ir kiek jų dar liko sąskaitoje. Taip dingsta tas anksčiau minėtas pavojingas atotrūkis tarp to momento, kai gauname norimą daiktą, ir kai suvokiame, pamatome, kad įsigiję šį daiktą atidavėme dalį savo pinigų.

Atsiskaitymas kortele visada buvo pranašesnis būdas stebėti, kam ir kiek jau išleidome: nebūtina rinkti kasos kvitų ar pildyti išlaidų registravimo žurnalo. Bet kuriuo metu galime peržiūrėti ir analizuoti. Tam tereikia interneto prieigos.

Naudojantis kompiuterinėmis finansų planavimo programėlėmis galima skirstyti ir grupuoti išlaidas taip, kaip mums patinka, nustatyti ribas, kam ir kiek išleisti, nuolat stebėti, ar dar neviršijome ribos. Šios programėlės visgi visiškai nepanaikina tikimybės neapsižiūrėjus pereikvoti biudžetą, t. y. viršyti savo pačių nustatytą konkrečios išlaidų kategorijos ribą. Atsiskaityti kortele kavinėje galėsime, jei sąskaitoje bus pinigų, nesvarbu, kad, pavyzdžiui, tą mėnesį kavinėms numatytą sumą jau išleidome. Vis dėlto pavojus pamiršti, kam ir kiek kažkada buvome numatę, gerokai sumažėja – reikėtų tik įprasti nuolat pasitikrinti.

Pinigus, kurių nenorime išleisti, galime iš karto pervesti į kitą sąskaitą. Galima užsisakyti ir periodinio pervedimo paslaugą, kai nustatytą dieną nustatyta suma iš kortelės sąskaitos bus pervesta į taupymui skirtą sąskaitą.

Kaip geriau kontroliuoti išlaidas atsiskaitant kortele

Kuris būdas tinkamesnis norint planuoti ir kontroliuoti išlaidas?

Olandijos centrinio banko mokslininkai prieš porą metų tyrė, kokia mokėjimo priemonė – grynieji pinigai ar kredito kortelės – žmonėms geriau padeda kontroliuoti išlaidas. Tyrimo metu gauti rezultatai nevienareikšmiai. Tarkime, kuo aukštesnį išsilavinimą žmonės yra įgiję, tuo dažniau mokėjimo kortelę, palyginti su grynaisiais pinigais, laiko patogesne priemone pasitikrinti, kiek ir kam pinigų išleista. Vyrams mokėjimo kortelė atrodo tinkamesnė priemonė negu moterims ne tik norint pažiūrėti, kiek ir kam išleista, bet ir norint patikrinti, kaip laikomasi išlaidų plano. Vis tik tie, kurių biudžetas labai ribotas, kurie vis pritrūksta pinigų iki mėnesio pabaigos, dažniau mano, kad efektyviau išlaidas kontroliuoti atsiskaitant grynaisiais pinigais. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad nuo to, kurią priemonę planuoti ir kontroliuoti išlaidas žmonės laiko patogesne, taip pat priklauso ir tai, kurią priemonę jie dažniau naudoja atsiskaitydami.