Kuršių nerijoje poilsiautojai ekologinės katastrofos grėsmės nejaučia.
Gamtosaugininkainerimauja, jog Baltijos jūros pakrantę Kaliningrado srities akvatorijoje užteršus mazutu šioje zonoje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis. Lietuvos aplinkosaugininkai,patikrinę Kuršių nerijos pakrantes, tikina, kad Neringai pavojus negresia.
Kaliningrado srityje Baltijos jūros pakrantė stipriai užteršta mazutu. Teršalai dengia beveik visus paplūdimius Svetlogorske, Baltijske ir rusiškoje Kuršių nerijos dalyje. Gavusios šią informaciją nei Rusijos, nei Lietuvos tarnybos iš karto negalėjo nustatyti paplūdimių taršos šaltinio. Spėjama, jog mazutas galėjo išsilieti iš praplaukiančio tanklaivio. Kaliningrado jūros inspekcijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad mazutą į Baltijos pakrantę išplovė audra.
Padėtis rimta
Rusijos aplinkosaugininkai rekomenduoja Kaliningrado srities gyventojams ir svečiams nevykti prie jūros, o poilsiauti prie ežerų. Manoma, jog paplūdimiai bus švarūs tik po kelių savaičių.
Tuo tarpu Kaliningrado specializuotoji jūros inspekcija užvakar išplatino pranešimą, jog srities akvatorijoje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis.
Inspekcijos pareigūnai patikslino, kad praėjusį savaitgalį kai kuriose Kaliningrado pakrantės vietose buvo išplauta itin daug teršalų. Didžiausios mazuto dėmės aptiktos ties Baltijsku, Jantarnu, Zelenogorsku, Kulikovo ir Lesnojės gyvenvietėmis. Rusijos pareigūnai nurodo kelias taršos priežastis. Pirmoji - beveik dvi tonos mazuto, ištekėjusio iš netoli Danijos Bornholmo salos avarijos ištikto Kinijos tanklaivio „Fu Shan Hai“. Antroji – naftos tanklaiviai neutraliuose vandenyse galėjo išplauti savo cisternas ir teršalus išpilti į jūrą. Abiem atvejais naftos produktai, patekę į Baltijos jūrą, galėjo pasiekti Kaliningrado pakrantę. Jei padaugės teršalų, kurių, inspekcijos specialistų skaičiavimais, yra apie trys centneriai, bus padaryta didelė žala Kaliningrado srities pakrantės zonai, taip pat daliai Kuršių nerijos nacionalinio gamtos draustinio.
Kuršių neriją UNESCO yra įtraukusi į pasaulinio gamtos ir kultūros paveldo paminklų sąrašą.
Politikai ramina
Rusijos politikai nelinkę sureikšminti šio įvykio. Jie įsitikinę, kad naftos dėmė netoli Kaliningrado srities paplūdimiams nepakenks. Konstatuojama, jog netoli Baltijsko susidariusi naftos dėmė nėra didelė - maždaug 80 metrų pločio ir 20 metrų ilgio.
Tuo tarpu, pasak Rusijos žiniasklaidos, tarptautinės grupės „Ekologinė apsauga“ vienas pirmininkų Vladimiras Sliviakas pareiškė, jog dėl mazuto teršalų padėtis srities pakrantėje „turizmo požiūriu artima katastrofai“. „Šiuo metu viešojo naudojimo paplūdimiai Kaliningrado srityje labai smarkiai užteršti. Beveik visi žmonės, ateinantys prie jūros, skundžiasi kojas išsitepę mazutu“, tvirtino Sliviakas.
Tarša negresia?
Nors Lietuvos aplinkosaugininkai lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje teršalų neaptiko, savaitgalį ir vakar Nidoje poilsiaujantys žmonės skundėsi paplūdimyje išsitepę kojas mazutu. Pasak nukentėjusiųjų, mazuto gabalėliai yra pernelyg maži, kad juos būtų galima pamatyti plika akimi.
Jūros aplinkos apsaugos agentūros vadovo Raimondo Šatkausko teigimu, tikimybė, jog teršalai, pasirodę rusiškoje Baltijos pakrantės dalyje, pasieks Lietuvą, yra nedidelė. Manoma, kad Nidoje savaitgalį žmonės kojas išsitepė audros iš jūros dugno išplautu mazutu. Neabejojama, jog Kuršių nerijoje pasirodžiusių mazuto gabalėlių kilmė yra ta pati, kaip ir birželį.
Tuomet mazutu buvo užterštas 92 kilometrų ilgio pajūrio ruožas nuo Rusijos iki Latvijos sienos. Per savaitę Lietuvos aplinkosaugininkai ir komunalininkai sakė surinkę per 200 kilogramų teršalų.
Birželį Neringos miesto vadovai dėl taršos buvo priversti nuleisti Mėlynąją vėliavą, kuri Nidai įteikta už švarų paplūdimį. Vakar vėliava plevėsavo.
|