Kone kasdien skaitome laikraščiuose apie šunų sukandžiotus vaikus ir suaugusiuosius. Pagaliau sulaukėme žinios apie šuns mirtinai užgraužtą vaiką. Dabar net ir mūsų pliurpykla - Seimas - pradėjo kažką veblenti apie priemones šiam reiškiniui pažaboti (gal net ir kokią komisiją sulipdė?). Na ir kas?
Šunys ir jų šeimininkai ir toliau kuo laisviausiai vaikštinėja, dergia, gąsdina praeivius, duodami peno žiniasklaidai. Išties įdomu, negi taip tęsis amžinai?
Drįstu pranašauti - reikalai iš esmės pasikeis tik tada, kai šuo nuplėš ausį, išdraskys pasturgalį ar perkas gerklę garsaus politiko ar seimūno vaikaičiui. Štai tada policija išsyk pradės rūpintis, kad gatvėse nelakstytų palaidi šunys, kad šunų mylėtojai savo keturkojus vedžiotų tik su pavadėliu ir antsnukiu. Ir dar - kad neštųsi maišelius šuns šūdams surinkti. Tada, aišku, žmogaus sukandžiojimas šuns šeimininkui nesibaigtų 20 litų baudele ir nepritariančiu liežuvio pacaksėjimu nuovadoje.
Bet to turbūt galima tikėtis tik tuo atveju, jei įvyktų kokių baisių nutikimų. Mums, deja, telieka viltingai laukti ir siųsti į dangų maldas. Ar kas išgirs?
Algis Gricius
VILNIUS
|