Ruonio žūties priežastis nenustatyta
Negyva ilgasnukio ruonio patelė Karklės paplūdimyje rasta šių metų balandžio 14 dieną. Tiriant jaunos (2-3 metų) ruonės mirties priežastis buvo paimti kepenų ir riebalinio audinio mėginiai sunkiųjų metalų bei pesticidų koncentracijai nustatyti. Cheminę analizę atliko Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas.
Išanalizavus departamento pateiktus analizės rezultatus ir palyginus juos su Jūrinių tyrimų centro duomenų bazėje esančiais duomenimis, konstatuota, jog sunkiųjų metalų, pesticidų ir polichlorbifenilų kiekis neviršijo foninės koncentracijos, būdingos Baltijos jūros gyvūnams. Nustatyta, kad kritusios ruonės audiniuose chlororganinių pesticidų ir sunkiųjų metalų kiekis taip pat nepadidėjęs. Ekspertai mano, jog ji greičiausiai nuskendo įsipainiojusi į žvejų tinklus, tačiau neatmeta ir ūmaus apsinuodijimo galimybės.
Tikslių žūties aplinkybių specialistai negali įvardyti, nes skrodimas ir patologoanatominiai tyrimai buvo atlikti pavėluotai.
Ilgasnukiai ruoniai (Halichoerus grypus) yra patys didžiausi iš trijų Baltijos jūroje gyvenančių ruonių rūšių. Jie paplitę Kanados, JAV pakrantėse, Baltijos jūroje, ypač Botnijos, Suomių ir Rygos įlankose. Pagrindinis šių ruonių maistas yra žuvys, rečiau – moliuskai, vėžiagyviai.
Praėjusio šimtmečio antrąją pusę ruonių Baltijos jūroje labai sumažėjo, tačiau dabar jų skaičius po truputį stabilizuojasi. Spėjama, kad pagrindinės šių gyvūnų nykimo priežastys – jūrinis turizmas, lėktuvų skraidymas jų susitelkimo vietose, jūros užterštumas nuodingosiomis medžiagomis.
Manoma, tie faktoriai neigiamai veikia ruonių veisimąsi – net 80 procentų ilgasnukių ruonių patelių lieka bergždžios. Nustatyta, kad nemažai šių gyvūnų žūva patekę į žvejų tinklus. Ruoniai įrašyti į daugelio Baltijos jūros šalių Raudonąsias knygas. Lietuvoje jie įtraukti į pirmos apsaugos kategorijos sąrašą.