„Elektroninis verslas“ įsibėgėja lėtokai

Tik penki procentai Lietuvos įmonių gauna užsakymų per internetą. Europos Komisija, vykdydama „eEurope+“ veiksmų planą, atliko tyrimus, kurių tikslas buvo nustatyti tuometinių ES šalių kandidačių pasirengimo lygį informacinei visuomenei.

Viena šio tyrimo temų ir buvo „el. verslas“.

Praėjusią vasarą atlikta apklausa parodė, kad tarp šalių kandidačių 73 procentai įmonių turi prieigą prie interneto, o 39 procentai turi interneto svetaines. Įmonės interneto svetainė — viena pagrindinių priemonių reklamuoti ir pardavinėti savo prekes bei paslaugas internete. Lietuvos rodikliai: 68 procentai įmonių turi interneto prieigą ir 31 procentas — interneto svetaines. Tai šiek tiek blogiau nei vidurkis, tačiau šioje srityje nesame atsilikėliai.

Štai atitinkami vengrų rodikliai — 55 ir 20, latvių — 64 ir 31. Estų šį kartą nėra tarp lyderių — 77 ir 38 procentai. Lygiuotis reikėtų į Kiprą, Čekiją, Maltą bei Slovėniją, ten daugiau kaip 90 procentų įmonių turi interneto prieigą ir per 60 procentų turi savo interneto svetaines. Nors 39 procentai įmonių turi savo interneto svetaines, užsakymus internetu gavo vidutiniškai tik 9 procentai įmonių. Štai čia lietuviai ir vėl prasčiausi — tik 5 procentai, nors panašiai ir kitos Baltijos šalys (latviai — 6 procentai, estai 8 procentai).

Daugiausia užsakymų internetu gaunama Maltoje 20 procentų įmonių, Čekijoje — 18, Lenkijoje — 14.

Įmonių, kurių pajamos iš elektroninio verslo sudaro daugiau nei 1 procentą apyvartos, Lietuvoje taip pat mažiausiai — tik 5 procentai, Latvijoje — 8, Estijoje — 13 procentų. Čia vėl pirmauja Malta, Čekija ir Lenkija — atitinkamai 33, 20 ir 15 procentų, o šalių kandidačių vidurkis — 11 procentų. Šias pajamas sudaro užsakymai, gauti internetu bei kitais būdais naudojant reklamą internete.

Vidutiniškai 2002 metais per internetą pirko 13 procentų įmonių, Lietuvoje — 11, Latvijoje — 10, Estijoje — 13 procentų. Atsilieka vengrai — 7 procentai, pirmauja čekai — 32 procentai. Perkančiųjų internete yra 50 procentų daugiau negu parduodančiųjų, tačiau ir tai yra perpus mažiau, palyginti su visa Europos Sąjunga.

Pagerinti elektroninio verslo padėtį galėtų įvairios partnerystės formos, skatinančios elektroninio verslo plėtrą. Viena tokių formų — Slovėnijoje įgyvendinamas projektas „ESlog“. Slovėnijos prekybos rūmai kartu su pagrindinėmis kompanijomis kuria bendrus elektroninius dokumentus prekių ir paslaugų užsakymams, mokėjimo pranešimams, finansinėms ataskaitoms ir kt. Šiame projekte taip pat dalyvauja Slovėnijos mokesčių inspekcija ir Slovėnijos bankas.