Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas – galvos skausmas kompiuterininkams
Šių metų vasario 13 dieną „Valstybės žiniose“ buvo išspausdinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (pirmininkė – Irena Smetonienė) pranešimas „Dėl kompiuterių programų lietuviškų pavadinimų“, kuriame, vadovaujantis dar 2000 metų lapkričio 6 dienos Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1340 patvirtinta svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarka. Komisija rekomendavo pakeisti kai kurių programų pavadinimus lietuviškais.
Nesu nusiteikęs prieš angliškų programų pavadinimų keitimą lietuviškais, netgi tam pritariu. Tačiau manau, kad tikrai ilgai lauksime, kol tie lietuviški atitikmenys prigis. Iš tiesų, perskaičius juos, kai kurie skamba gana keistai.
Iš labiau vykusių terminų galima paminėti
asemblerį (angl. “assembler program”),
naršyklę (angl. “browser program”),
kompiliatorių (angl. “compiler program”),
tvarkyklę (angl. “driver program”),
serverį (angl. “server program”),
rašybos tikrintuvę (angl. “spellchecker”),
transliatorių (angl. “translator program”),
bibliotekos programą (angl. librarian program”) ir kai kuriuos terminus, kurie savo pavadinime turi žodį
programa (priskyrimo programa, archyvavimo programa, kodavimo programa, skaidymo programa, dokumentavimo programa, generavimo programa, prisijungimo programa, spausdinimo programa, koregavimo programa, modeliavimo programa, paleidimo programa).
Tai tikriausiai visos programos, kurių paskirtį lengviau ar sunkau galėčiau nuspėti vien iš pavadinimo. Visa kita – tikras galvos skausmas, ypač ne profesionalams. Ar įsivaizduojate, pavyzdžiui, kas tai yra
kvietyklė? Arba
prižiūryklė? Ne? Aš taip pat neįsivaizduočiau, jeigu šalia neturėčiau angliško vertimo.
Kvietyklės angliškas atitikmuo – “caller (program)”. Tai ar ne paprasčiau būtų šią programą pavadinti
iškvietimo programa? Ar ne paprasčiau
derintuvę vadinti
(su)derinimo programa?
Skaidymo programa – visai neblogas vertinys, bet šalia pateikta
skaidyklė kelia juoką.
Naršyklė jau seniai prigijęs terminas, todėl su ta pačia priesaga –yklė bandoma kurti ir kitus panašius terminus
žvalgykllė ar
daryklė. Tik kol kas sunku įsivaizduoti, kad jie išpopuliarės.
Ne kaip skamba ir terminas
skirstyklė. Ar ne paprasčiau angliškąją “distribution program” pavadinti
skirstymo programa? Prastai skamba ir
dokumentuoklė, tačiau šalia pateikta
dokumentavimo programa – visai neblogas vertinys.
“Editor (program)” jau seniai įprasta vadinti
redaktoriumi,
redagavimo programa, todėl kalbos komisijos pateikta
rengyklė kelia šypseną.
Šalia
generavimo programos pateikta
generuoklė, taip pat tokie terminai, kaip
vykdyklė,
(sistemos) prižiūryklė, (programos arba įtaiso) prižiūryklė, saistyklė, kėlyklė, tvarkytuvė, doroklė, baigiamoji doroklė, parengiamoji doroklė, koreguoklė, skaitytuvė švelniai tariant, irgi „neskamba“.
Ar žinote, kaip siūloma pavadinti
šešėlių sudarymo programą (angl. “shader program”)?
Šešėliuokle… Juokinga, ar ne?
Planavimo programą (angl. “scheduler program”) siūloma vadinti
planuokle.
Paleidimo programa (angl. “starter program”) – neblogas terminas, bet
paleidyklė – vargu. Sunku tikėtis, kad sėkmingai prigis
žiūrylė ir
vaizduoklė (angl. “viewer program”).
O labiausiai mane prajuokinęs terminas buvo
kelvedė. Ne, tai ne žodžio „gidas“ moteriškoji giminė. Tai angliškojo “router program” vertimas (arba bandymas versti) lietuviškai.
Kelvedė – tas pats, ką dabar populiaru vadinti
maršrutizatoriumi. Abejotina, kad šis terminas prigytų, nes jau gerokai vėluojama jam rasti atitikmenį ir visi išmoko jį vadinti maršrutizatoriumi.
Tiesa, daugybė terminų ir nelietuvinami, tiesiog pridedama lietuviška galūnė. Taip dažniausiai elgiamasi su tais terminais, kurie kilę iš lotynų kalbos žodžių. Pvz.,
serveris, kurio vietoje dar neseniai bandyta siūlyti terminą
tarnybinė stotis ar
pagrindinis tinklo kompiuteris;
modemas, kurį kažkada siūlyta keisti
vartikliu ir kt.
Palikti lotyniškos šaknies sudėtingesnės reikšmės terminai
asembleris (nebereikalaujama vadinti
surinktuvu),
kompiliatorius (nebereikalaujama vadinti
sudarytuvu),
transliatorius (nebereikalaujama vadinti
perkeltuvu).
Kad ir kaip ten bebūtų, nuoširdžiai tikiuosi, kad bent dalis šių
-uoklių, -yklių bei
–tuvų mūsų gimtojoje kalboje prigis. Turime tikrai jau nemažai prigijusių kompiuterinių terminų, kad ir pvz.
spausdintuvas, skiriamoji geba,
naršyklė ir pan. Kažkada labai juokingai visiems skambėjo J. Jablonskio pasiūlytas
degtukas, o dabar jo kitaip ir nesugalvotume pavadinti. Kas žino, o gal ateityje jau nebeišsiversime be
kėlyklės ar
kelvedės?
Artimų temų straipsniai: