Informacinių technologijų perspektyvos - patyrusių specialistų akimis (I dalis)
Kas bus šiais 2003 metais? Kas bus po to? Ko galime tikėtis iš technologijų raidos? Geresnių, saugesnių automobilių? Miniatiūrinės techninės įrangos? O gal bevielės įrangos kone kiekviename žingsnyje? Šiame straipsnyje – daugelio patyrusių gamybos tyrinėtojų, vykdytojų bei apžvalgininkų prognozės keletui metų į priekį.
Pagrindinės tendencijos
Buitiniai elektroniniai aparatai, pvz., televizoriai ir stereosistemos, turėtų veikti radijo ryšiu, tai yra, nereikės jokio ryšio, jokios konfigūracijos su kompiuteriais ir įvairiais išoriniais įrenginiais. Ir iš tikrųjų, pasak specialistų, vienas iš svarbiausių ateinančių metų pasiekimų ir galėtų būti tokio vientiso, greito ir nepastebimo ryšio sukūrimas ir įdiegimas visose srityse.
Ekspertų teigimu, mažės ir patys įrenginiai, pavyzdžiui, asmeniniai kompiuteriai, dauguma jų netgi taps nešiojamaisiais (angl. “laptops”).
PDA įrenginiai ir mobilieji telefonai duomenų apdorojimo ir grafikos savybių srityse galės laisvai konkuruoti su prieš keletą metų pagamintais asmeniniais kompiuteriais. Vadinamieji „delniukai“ taip pat taps „protingesni“, viską žinantys iš anksto, pavyzdžiui, gebantys nustatyti, kur jūs esate ir, atsižvelgiant jūsų buvimo vietą, numatyti, kokios informacijos jums reikia – pavyzdžiui, kad ir parodyti plazminių televizorių kainas, jums einant pro buities aparatų parduotuvę. Skamba šauniai, ar ne? O kaip gi internetas? Jis bus visur, net ir jūsų rankiniame laikrodyje!
Ir nors dauguma minėtų naujovių 2004 metų pabaigoje nebus plačiai paplitusios, pageidaujantys galės įsigyti šių gaminių. Ekspertai taip pat mano, kad šio dešimtmečio pabaigoje šie gaminiai turėtų paplisti tiek, jog taps neatskiriamu, kasdieniniu dalyku, pakeisiančiu žmogaus ir technologijos sąveikavimo būdą tiek biure, tiek kelionėje, tiek namuose.
Biure
Ilgus metus monitorių rinkoje beveik nebuvo jokio pasirinkimo, tačiau dabar į ją nepaliaujamai veržiasi skystųjų kristalų (LDC) monitoriai. Williamas Wangas, monitorius gaminančios įmonės „Princeton Graphics“ prezidentas teigia, jog šiuo metu per dažnai akcentuojama didelės kaina. Pasak Wango, iki 2004 metų 15’ LCD monitorių kainos turėtų nukristi 200, o 17’ LCD monitorių – net 300 dolerių. W.Wango konkurentas monitorių gamybos srityje Christianas Bartley iš „Eizo Nanao Technologies“ mano, kad iki to laiko LCD monitoriai visiškai nukonkuruos vis dar naudojamus CRT (Cathode-ray tube) monitorius.
Nors šiandieniai CRT monitoriai vis dar siūlo gausesnę, tikslesnę spalvų paletę nei LCD, atliekant užduotis, reikalaujančias aukštos kokybės, tačiau tai, ekspertų teigimu, gali pasikeisti jau šių metų pabaigoje – jau dabar kuriamos naujos technologijos, padėsiančios LCD monitoriams pasivyti ar net aplenkti CRT monitorius spalvų atgaminimo, reprodukcijos srityje.
Miniatiūriniai darbalaukiai ir kt. sistemos
Griozdiški bei nepatogūs monitoriai, lygiai taip pat, kaip ir didelės sistemos, dažnai išeina iš mados, ypač dirbant biure. Vis daugiau ir daugiau kompanijų atsikrato stalinių kompiuterių ir verčiau pradėta naudotis daug mažesnėmis elektroninėmis užrašų knygutėmis, todėl informacinių technologijų (IT) skyriams, vis dar besiorientuojantiems į stalinius kompiuterius, gali tekti daugiau dėmesio skirti beveik vietos neužimantiems, mažesniems, miniatiūriniams modeliams. Viena iš galimybių – tai jau beveik visuose kompiuteriuose esančių USB 2.0 jungčių panaudojimas. Šios jungtys leidžia vartotojams prijungti prie kompiuterio įvairiausius komponentus, nesugadinant kompiuterio korpuso.
IDC analitikas Rogeris Kay’us teigia, kad ateityje beveik prie kiekvieno kompiuterio biure bus prijungti įvairiausi maži miniatiūriniai įrenginiai, pvz., elektroninės užrašų knygutės ir kt. Pasak Kay’aus, tokie kompiuteriai su galimybe prijungti įvairius įrenginius netgi užims didžiąją visų pardavimų dalį. Namų vartotojai vis dar turėtų būti ištikimi dabartiniams staliniams kompiuteriams.
Metų prognozė: procesoriai tobulės bei greitės. Manoma, kad „Intel“ padidins „Pentium IV“ spartą iki 4GHz dar iki šių metų pabaigos. Tuo tarpu konkurento AMD naujas AK procesorius, kodiniu pavadinimu „ClawHammer“, pasirodysiantis vėliausiai šį pavasarį, turėtų sumažinti dažnio atotrūkį. „ClawHammer“ procesoriumi bus paženklintas perėjimas nuo 32 prie 64 bitų procesorių staliniuose (stacionariuose) kompiuteriuose
Jei toks procesorius prigis, pasak pagrindinio Mercury Research analitiko Deano McCarrono, „Intel“ gali išleisti savo 64-bitų lustą, kuris, pasak gandų, jau dabar kuriamas kodiniu pavadinimu „Yamhill“. Apple taip pat gali spėti įšokti į jau nuvažiuojantį 64-bitų traukinį: daugelis stebėtojų mano, kad kompanija gali pasinaudoti naujuoju IBM 64-bitų „PowerPC 970“ procesoriumi, kurį numatoma išleisti antroje metų pusėje.
Naujos diskų technologijos, pvz., „Serial ATA“ su vos 0,25 colių (~0,625 cm.) pločio laidais taip pat pagerins bei pagreitins kompiuterių darbą. IDC diskinių kaupiklių analitikas Dave’as Reinselas mano, kad „Serial ATA“ technologija 2003 metais bus greitai pradėta naudoti, o 2004 tai jau bus dominuojanti technologija. Iki 2004 metų tas pats pasakytina ir apie optinius kaupiklius. Dauguma stalinių kompiuterių nebeturės tradicinių 3,5’ diskelių įrenginių, o vietoj jų bus naudojami 2,5’ užrašų knygutės stiliaus modeliai. Jų savybės bus pagerintos.
Iki 2004 gali pasirodyti naujo tipo 3,5’ diskelių įrenginiai, kurių apsisukimų greitis – 10.000 apsukų per minutę (rpm), o dydis – net 500 GB. Kalbant apie optinius kaupiklius, iki 2004 metų, pasak ekspertų, dar neturėtų pasirodyti 30GB dydžio DVD diskai. Kita vertus, manoma, kad 9.4GB dydžio, dvipusiai daugkartinio perrašymo DVD-RW diskai pagaminti vis dėlto turėtų būti.
Kelionėje
Žinoma, mažesni staliniai kompiuteriniai ir įvairios kitos sistemos portatyvumo srityje niekada nenukonkuruos elektroninių užrašų knygelių. Užrašų knygutės yra ne tokios galingos, kaip staliniai kompiuteriai, kurie turi daugiagigahertzinius procesorius, 3D vaizdo plokštes bei didelės skiriamosios gebos ekranus. Tačiau, pasak IDC analitiko Rogerio Kay’aus, kai žmogus pasieka savo stalinio kompiuterio naudingo darbą pabaigą, jis dažnai pasirenka elektroninę užrašų knygutę. Stephenas Bakeris, NPD Techworld kompanijos IT tyrimų vadovas mano, kad iki 2004 ar 2005 metų elektroninių užrašų knygelės pagal mažmeninės prekybos mastus aplenks stalinius kompiuterius.
Net ir dėl gigaheczų pamišusi „Intel“ pripažįsta, kad vartotojai vis labiau pirmenybę teikia portatyvumui, o ne vien tik pajėgumui. Ir nors kompanijos „Pentium IV“ procesorius dar šių metų pabaigoje gali pasiekti 4GHz ribą, iki šių metų pavasario „Intel“ planuoja pristatyti naujojo mobilaus procesoriaus ir motininės (pagrindinės) plokštės, pavadintos „Centrino Mobile Technology“, struktūrą. Ši technologija bus akcentuota labiau į energijos taupymą, o ne į procesoriaus taktinį dažnį.
Tačiau „Centrino“ sistema nebus lėta: pasak „Intel“ atstovo Shannono Johnsono, nors kompanija vis dar neapibrėžė tikslaus centrinio procesoriaus greičio, naujasis lustas bus žymiai geresnis nei tie, kurie naudojami dabar.
Šios ir kitos naujovės pagerins elektroninės užrašų knygutės baterijos gyvavimo laiką. Howardas Lockeris iš IBM teigia, kad jo kompanija tikisi, jog per artimiausius 20 mėnesių pagamins pagal „Centrino“ paremtas sistemas, kurios leistų pagaminti 8 valandų nepertraukiamo darbo trukmės baterijas. Šiuo metu IBM elektroninėms knygutėms gamina 4-5 valandų darbo baterijas. Taip pat šiais metais kompanija „Transmeta“ išleis savo naują procesorių, kodiniu pavadinimu „Astro“. Teigiama, kad šis procesoriaus per tą patį laiką atliks du kartus daugiau veiksmų, negu dabartiniai kompanijos procesoriai
„Crusoe“.