Mobilioji bankininkystė Lietuvoje
Mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius 2002 metų pabaigoje Lietuvoje siekė arti 40 tūkst. Iš jų beveik 30 tūkst. (arba 72 % rinkos) vartotojų turi Vilniaus bankas. Antras pagal vartotojų skaičių yra „Hansabankas“, turintis 10 tūkstančių vartotojų.
Šiuo metu Lietuvoje mobiliosios bankininkystės paslaugas siūlo šeši bankai: Vilniaus bankas („VB Mobilinija“), „Hansa bankas“ („Mobilusis bankas“), „Sampo“ bankas („SAMPO SMS bankas“), „Nordea Bank Lietuva“ („Solo mobilioji bankininkystė“), Ūkio bankas.
Bankų siūlomos mobiliosios bankininkystės paslaugos skiriasi ne tik technologijomis, kurios leidžia naudotis siūlomomis paslaugomis, bet ir galimybėmis. Tačiau dažniausiai tai tik informavimas apie sąskaitos būklę, valiutų kursus ar apie atliktus mokėjimus.
Populiariausia bankų siūloma mobiliosios bankininkystės paslauga – sąskaitų likučių bei paskutinių atliktų operacijų peržiūra.
Labiausiai ištobulinta „Nordea“ banko siūloma mobiliosios bankininkystės paslauga, kuria galima atlikti vietinius mokėjimus ir tame pačiame banke, ir į kitų bankų sąskaitas. „Hansabanke“ galima sumokėti už mobiliojo ryšio paslaugas. Užblokuoti savo mokėjimo kortelę (pametus ar kitaip praradus) galima „Sampo“ SMS banke.
Visi minėti bankai naudoja SMS mobiliosios bankininkystės sistemą. Tik vienintelis „Nordea Bank Lietuva“ siūlo mobiliąją bankininkystę, pagrįstą WAP technologija. Naudojantis „Nordea Bank Lietuva“ siūloma mobiliosios bankininkystės paslauga „Solo“, galima atlikti beveik visas kasdienes bankines operacijas.
Lietuvoje mobiliojo ryšio (GSM) tiekėjai bando įgyvendinti mikromokėjimus per SMS. Tai yra, kai už vartotojo įsigyjamas prekes ar paslaugas SMS žinute iš anksto atsiskaito mobiliojo ryšio operatorius, įtraukdamas atitinkamą sumą į vartotojo sąskaitą už mobiliojo ryšio paslaugas.
Informacinių technologijų bendrovė
„Penki kontinentai“ jau išbandė ir siūlo Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjams diegti makromokėjimus.
Makromokėjimų atveju vartotojas sudaro atskirą sutartį su mobiliojo ryšio tiekėju, kurioje nurodo savo sąskaitos numerį, o jam siunčiant SMS žinutes, reikiami pinigai pervedami į prekės ar paslaugos teikėjo sąskaitą tiesiogiai nuo vartotojo sąskaitos banke.
Tam buvo pritaikyta atsiskaitymo per internetą sistemą (VAM – virtualus autorizacijos modulis). Ši sistema sėkmingai veikia interneto bankininkystėje: vilniečių atsiskaitymo už buto komunalines paslaugas svetainėje (
www.ivpi.lt), el. knygyne
www.books.lt. Būtent iš šio knygyno ir buvo išbandyta įsigyti prekes siunčiant SMS žinutę. Virtualus autorizacijos modulis garantuoja saugų pinigų pervedimą.
Mobilusis įrenginys tampa vis populiaresnis pasaulyje. GSM asociacijos (GSM Association) atlikto tyrimo duomenimis, 2002 metų pabaigoje pasaulyje buvo 787 milijonai GSM vartotojų iš 190 šalių. Nuo 1997 metų vartotojų skaičius pasaulyje išaugo bemaž 10 kartų, o per 2002 metus padidėjo daugiau nei 160 milijonų.
Prognozuojama, jog iki 2004 metų GSM abonentų bus daugiau nei 1 milijardas. GSM asociacijos valdybos pirmininkas Craig Ehrlich teigia, kad mobiliųjų technologijų šuolis pasaulyje negali būti sumenkintas, jis pakeitė pasaulį – dabar kas 7 žmogus pasaulyje naudojasi mobiliuoju telefonu. Prognozuojama, jog iki 2006 metų Vakarų Europoje mobiliojo ryšio abonentų skaičius išaugs nuo 291 tūkstančio (2002 metų pradžioje) iki daugiau kaip 400 tūkstančių.
Lietuvoje šiuo metu mobiliuosius telefonus turi 45 procentai gyventojų. „Omnitel“ skelbia, kad 2002 metų pabaigoje turėjo 850 tūkstančių ir iki 2003 metų pabaigos tikisi išplėsti šį skaičių iki 1 milijono, o „Bitė GSM“ – 476 tūkstančius abonentų.
Lietuvoje populiarėja ir SMS žinučių siuntimas. Dviejų didžiausių Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių „Omnitel“ ir „Bitė GSM“ klientai pirmąjį 2003 metų ketvirtį išsiuntė 158 mln. žinučių – 2,1 karto daugiau, nei tuo pačiu 2002-ųjų laikotarpiu (76 mln.).