2011 m. bankai verslą kreditavo aktyviau, rekordinę indėlių rinkos statistiką koregavo sustabdyta banko SNORAS veikla

Publikuota: 2012 m. sausio 25 d. trečiadienis

Praėjusių metų antrąjį pusmetį, pirmą kartą nuo 2009 m. privačioms įmonėms naujai išduotų paskolų suma viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. pirmąjį pusmetį paskolų verslui portfelis susitraukė maždaug 0,7 mlrd. Lt, tačiau nuo liepos iki gruodžio pabaigos bankai privačioms įmonėms suteikė 0,3 mlrd. Lt naujų paskolų daugiau nei įmonės grąžino seniau gautų kreditų.

„Prognozuotas lūžis bankams kredituojant privatų verslą įvyko vidurvasarį. Tai lėmė augęs įmonių skolinimosi apetitas, šiek tiek švelnėjusios paskolų sąlygos, tačiau šiuos atsigavimo ženklus reikėtų vertinti atsargiai. Beįsibėgėjantį verslą ir jo kreditavimą stipriai veiks iš Europos atslenkančios nuotaikos ir lūkesčiai. Jie šiuo metu prieštaringi“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vis dėlto antrąjį praėjusių metų pusmetį kai kuriuose segmentuose ryškėjęs aktyvesnis skolinimas neatpirko pasyvesnės metų pradžios. Minėtoms privačioms įmonėms išduotų paskolų suma per visus metus pernai sumažėjo apie 1,5 proc. (0,4 mlrd. Lt) iki 27,4 mlrd. Lt.

2011 m. bendras šalies bankų suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 1,4 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 57,5 mlrd. Lt, tačiau šis mažėjimas buvo gerokai kuklesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. Lt ir 3,2 mlrd. Lt.

Labiausiai skolų naštą per 2011 metus mažino fiziniai asmenys. Jiems išduotų paskolų portfelis per metus sumažėjo 3,3 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 24,4 mlrd. Lt. Didžiausią įtaką tokiam pokyčiui turėjo fizinių asmenų grąžinamos vartojamosios ir kitos (ne būsto) paskolos. Šių paskolų portfelis susitraukė beveik 15 proc. (0,7 mlrd. Lt) iki 4,4 mlrd. Lt. Būsto paskolų portfelis pernai kito nežymiai – smuktelėjo 0,5 proc. (0,1 mlrd. Lt) iki 19,7 mlrd. Lt.

Pernai mažėjo ir finansų institucijoms išduotų paskolų. Jų portfelis susitraukė 13,7 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 2,5 mlrd. Lt.

Bendrą bankų paskolų portfelio mažėjimą iš dalies kompensavo apie 36 proc. (0,5 mlrd. Lt) iki beveik 1,9 mlrd. Lt per 2011 m. išaugusi paskolų valdžios institucijoms suma bei 27,83 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 1,5 mlrd. Lt didėjęs paskolų portfelis valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms.

Praėjusių metų paskolų pokyčių skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad AB banko SNORAS paskolų portfelis nuo lapkričio vidurio nekito.

AB banko SNORAS veiklos sustabdymas paveikė indėlių rinkos statistiką. Pernai rugsėjį šalies bankiniame sektoriuje buvo užfiksuotas indėlių rekordas – jų suma viršijo 45,8 mlrd. Lt, tačiau lapkritį sustabdžius AB banko SNORAS veiklą ir siekiant palyginamumo tikslinga vertinti indėlių pokyčius eliminavus šiame banke laikytus indėlius (apie 6 mlrd. Lt).

Išankstiniais duomenimis, šalies bankų sistemoje (be AB banko SNORAS) indėlių suma nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 31 d. išaugo apie 0,7 proc. (beveik 0,3 mlrd. Lt) – iki 39,4 mlrd. Lt.

2011 m. gruodis buvo išskirtinis, nes pradėjus mokėti indėlių draudimo fondo išmokas, paskutinįjį praėjusių metų mėnesį indėlių suma veikiančiuose bankuose pašoko apie 9,5 proc. (3,7 mlrd. Lt) iki 43,1 mlrd. Lt.

Įvertinus, kad per gruodį gyventojams ir įmonėms buvo išmokėta apie 3,2 mlrd. Lt indėlių draudimo išmokų, išankstiniais skaičiavimais, grynasis indėlių padidėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį turėtų sudaryti ne mažiau 0,5 mlrd. Lt.

„Bendras indėlių ūgtelėjimas metų pabaigoje – įprastas reiškinys. Tačiau faktas, kad indėlių veikiančiuose šalies bankuose daugėjo net ir po AB banko SNORAS veiklos sustabdymo, rodo aiškų visuomenės supratimą, kad rizikos suvaldytos. Visi šalies bankai veikia stabiliai ir vykdo jiems keliamus reikalavimus“, – reziumavo V. Vasiliauskas.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »