Banko „Nordea“ devynių mėnesių pelnas – 35,4 mln. litų

Publikuota: 2012 m. spalio 28 d. sekmadienis

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per tris ketvirčius uždirbo 35,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai 31,9 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Banko turtas trečio ketvirčio pabaigoje, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 9 proc. ir sudarė 9,5 mlrd. litų. Tokį turto augimą lėmė 3,4 proc. lyginamuoju periodu padidėjęs paskolų portfelis – 2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jis siekė 7,7 mlrd. litų.

„Nordea Bank Lietuva“ išlaidos galimiems paskolų nuostoliams dengti šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 22,1 mln. litų – 21,9 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

„Manau, kad toks geras ketvirčio rezultatas – tai ilgametės glaudžios partnerystės su klientais strategijos pasekmė. Išaugusios pajamos pagrindinėse verslo linijose ir toliau gerėjanti paskolų portfelio kokybė turėjo teigiamos įtakos trečiojo ketvirčio rezultatams. Džiugu, kad vis daugiau klientų pasitiki banku ir renkasi daugiau banko paslaugų. Savo klientams, globalios ekonomikos nuosmukio metu, ne kartą esame įrodę, kad esame solidus ir tvirtas bankas bei gebame tinkamai jais pasirūpinti“, – teigia Inga Skisaker, „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė. Pasak banko vadovės, „Nordea“ ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su klientais ir kurs bei siūlys geriausiai jų poreikius tenkinančius sprendimus.

„Artimiausiu metu Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau nenukris. Pagrindinė rizika yra galimas eksporto sulėtėjimas dėl smunkančios užsienio prekybos partnerių ekonomikos. Šiuo metu eksportas yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių. Nors darbo rinkoje situacija gerėja, manau ir toliau dideliu iššūkiu išliks nedarbas bei didelė infliacija“, – svarsto Inga Skisaker.

Rugsėjo pabaigoje banko paskolų portfelis, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai didėjo 3,4 proc. ir sudarė 7,7 mlrd. litų. Fizinių asmenų portfelis didėjo 0,1 proc. ir sudarė 3 mlrd. Litų, iš jų 2,6 mlrd. litų sudarė būsto paskolos – tai 1,9 proc. daugiau nei lyginamuoju laikotarpiu pernai. Banko „Nordea“ juridinių asmenų paskolų portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai didėjo 5,7 proc. ir sudarė 4,7 mlrd. litų.

Bendras indėlių portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 19,3 proc., jo bendra vertė siekė 2,4 mlrd. litų. Gyventojų indėliai didėjo 54 proc., o juridinių asmenų indėlių suma, trečiojo ketvirčio duomenis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 10,7 proc.

„Nordea Bank Lietuva“ nuosekliai auga visose pagrindinėse banko veiklos srityse nuo 2007 m. „Nordea“ finansinių paslaugų grupė yra viena iš nedaugelio bankų Europoje, išlaikiusių aukštą AA– pagrindinių agentūrų (Moodys ir S&P) reitingą, o tai reiškia, kad net ir esant sudėtingoms sąlygoms rinkose bankas gali tinkamai pasirūpinti savo klientais.

„Nordea“ vykdomas „New Normal“ planas pagerino išlaidų, kapitalo ir pajamų rodiklius

Didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“ 9 mėnesių veiklos pajamos, lyginant su praėjusiu laikotarpiu pernai didėjo 10 proc., o veiklos pelnas augo 14 proc.

„65,000 nauji mažmeninės bankininkystės klientai ir toliau stiprinami santykiai su verslo klientais, nepaisant mažų palūkanų normų, mums leido stipriai, kaip niekada anksčiau, padidinti pajamas ir veiklos pelną per devynis šių metų mėnesius. „Nordea“ ir toliau gerina veiklos efektyvumą, įgyvendinama „New Normal“ planą. Išlaidos išliko tokios pačios, o pirmojo lygio (pagrindinio) kapitalo rodiklis didėjo 12,2 proc. Mes pilnai atitinkame kapitalo likvidumo reikalavimus ir puikiai naudojamės tarptautinių fondų rinkomis“, – teigia „Nordea“ prezidentas ir „Nordea“ grupės generalinis direktorius Christianas Klausenas (Christian Clausen).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »